Vitalijus Gailius

Gruodžio pabaigoje Lietuvos džiazo muzikos leidinių kraitį papildė debiutinis Arno Mikalkėno, Mindaugo Apulskio ir Mariaus Giedros albumas. Tai pirmasis leidinys, kurį išleido pernai Kaune duris atvėrusi privati muzikos mokykla – „Jazz Academy“.

Neseniai Lietuvos muzikos informacijos centro kalbintas Arnas Mikalkėnas – daugeliui gerai žinomas muzikantas bei pedagogas, laisvojo džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“ narys. Scenoje jį galima pamatyti ne tik su Lietuvos džiazo bei improvizacinės muzikos senbuviais: Arkadijumi Gotesmanu, Eugenijumi Kanevičiumi, Daliumi Naujokaičiu ar Liudu Mockūnu, bet ir su užsienio kūrėjais: Kenny Wollesenu, Haakonu Berre, Anne Liis Poll ir kt.

Saksofonininkas Mindaugas Apulskis bei klavišininkas Marius Giedra – jaunesniosios kartos atstovai, tačiau toli gražu nebe naujokai lietuviškoje džiazo scenoje. Apulskį buvo galima išvysti Klaipėdos džiazo orkestre ar „Lithuanian Jazz Ensemble“ kolektyve. Spalį šis jaunas kūrėjas Olandijoje pasirodė kartu su perspektyviu Kinijos pianistu bei kompozitoriumi Marku Bai. Giedra – „Ąžuoliniai Berželiai. Dance Party“ projekto narys – yra grojęs su kontrabosininkais Eugenijumi Kanevičiumi bei Peteriu Smrdeliu. Be abejo, abu muzikantai aktyviai dirba su kitais jaunaisiais Lietuvos muzikantais bei dalyvauja bendruose projektuose. Šiuo metu Apulskis ir Giedra tęsia muzikos studijas Olandijoje.

Šis trio – studijų rezultatas. Mikalkėnas buvo Apulskio ir Giedros mokytojas, tačiau ilgainiui, pasak jo paties, darėsi vis sudėtingiau tilpti į studijų programos nubrėžtus rėmus, todėl reikėjo ieškoti naujų galimybių savirealizacijai. Būtent tokiomis aplinkybėmis gimė šis, mokytoją ir mokinius, suvienijęs trio bei jų debiutinis albumas „Sand in Your Shoes“.

Kaip jau buvo galima suprasti, šiame albume neišgirsime klasikinės sudėties, klavišai-kontrabosas-būgnai, džiazo trio. Apulskis, Giedra ir Mikalkėnas renkasi kiek kitokį kelią – kontrabosą pakeičia saksofonu. Nors tokios sudėties trio ištakos siekia praėjusio amžiaus pirmąją pusę, kartu su Benny Goodmano (tiesa, jis grojo ne saksofonu, o klarnetu) ir Lesterio Youngo suburtais trio, tačiau iki šiol kontrabosininko nebuvimas neretai tampa iššūkiu patiems muzikantams. Visgi sinkopine ritmika alsuojantis bosas yra viena kertinių džiazo sudedamųjų dalių, kurią pakeisti nėra taip paprasta. Žinoma, pažvelgus į pastarąjį dešimtmetį sėkmingai kuriantį François Carrier, Michelio Lamberto ir Alexey’aus Lapino trio ar legendinį Ganelino trio, atrodo, kad puikius rezultatus galima pasiekti ir be bosisto.

„Sand in Your Shoes“, visų pirma, įdomus savo kūrinių išdėstymo koncepcija. Albumą sudaro 11 autorinių kompozicijų (po keturias parašė Apulskis ir Giedra, tris – Mikalkėnas). Taigi šis leidinys – tai kolektyvinis įrašas, o ne vieno nario sukurtos medžiagos realizavimas. Tačiau smalsumą žadina penkios kompozicijos pavadinimu „Sand“, sunumeruotos nuo 1 iki 5. Kiekviena iš šių smėlio kruopelyčių eina prieš ir po kiekvieno kūrinio. Išskyrus pabaigą: tarp „The Dune“ ir „Blekiada“ kompozicijų „smėlio“ nėra.

Šios „Sand“ dalys – tai trumpos (ilgiausia trunka vos 57 sekundes) kompozicijos, kurioms būdingas spontaniškumas, struktūrinis amorfiškumas. Nepaisant fakto, kad joms priskiriama autorystė, jas galima laikyti trumpais improvizaciniais interliudais. Patys muzikantai teigia, kad šios kompozicijos nebuvo užrašinėjamos natomis, bet sukurtos aleatoriniu principu, autoriui nusakant tik nuotaiką ir atlikimo būdą. 

Toks kūrinių išdėstymas nėra unikalus. Antai Keitho Jarretto albume „The Mourning of a Star“ buvo įterpti interliudai. Panašų triuką buvo galima išgirsti ir debiutiniame „Džiazlaif“ albume (2018), kur tokiais spontaniškais pliūpsniais tapo kompozicijos „Black Out“ ir „Black In“. Tačiau „Sand in Your Shoes“ albumo pavadinimas ir šios „smėlingos“ dalelės konceptualiai atrodo išties įdomiai. Šios dalys – tarytum įrašo pavadinime minimas smėlis bate, priverčiantis stabtelti, nusiauti, išsipurtyti batą ir žengti toliau – į pilnai išplėtotą kūrinį.

Pirmoji kompozicija „Homemade Wine“ prasideda lėtu tempu, ilgai kartojamu minimalistiniu klavišinių motyvu ir ilgomis saksofono natomis, kurios laipsniškai kinta. Panašu į melancholišku skambesiu alsuojančią skandinaviškąją džiazo estetiką. Tačiau antrojoje kūrinio dalyje saksofono partija pasuka post-bop eros džiazo kryptimi, galima išgirsti 7 deš. vidurio Johno Coltrane’o manierai būdingų bruožų. Vis dėlto bendra kūrinio nuotaika nepakinta, išlieka lyriška.

Antrojoje kompozicijoje „Schkapler“ ausį kausto elektroniniais klavišais atliekama bosinė linija. Kadangi kolektyve, kaip jau minėta, nėra bosisto, tai yra viena iš surastų alternatyvų. Žinoma, tai skamba ne taip šiltai ir natūraliai kaip gyvas kontrabosas, bet reikia pripažinti, kad klausant albumo šio instrumento trūkumo pernelyg nesijautė, vadinasi, užkamšyti spragą Apulskio, Giedros ir Mikalkėno trio pavyko.

„Schkapler“ taip pat jaučiama ryški būgnų orientacija į lėkštes, t. y. pulsacija perkeliama ant ride tipo lėkštės, kas išsyk priverčia atsigręžti į bebop eros skambesį. Ilgainiui kūrinys priartėja prie labiau laisvojo džiazo manierai būdingų grojimo bruožų: trumpos, agresyvesnės saksofono natos, greiti, chaotiškesni būgnai ir kt. Tačiau galų gale išnyra lyriškas Giedros klavišų pasažas, pamažu evoliucionuojantis į solo, kuriame girdima McCoy’ui Tyneriui artima grojimo maniera. 

Šios detalesnės dviejų pirmųjų kompozicijų analizės atspindi ir likusios albumo dalies tendencijas. Įraše jaučiamas darnus skirtingoms džiazo muzikos raidos epochoms būdingų skambesio elementų susiliejimas. Galima pastebėti, kad trio nariai savo debiutiniame darbe taip pat dinamiškai atskleidžia amerikietiškajai ir europietiškajai žanro mokykloms būdingus elementus. „Sand in Your Shoes“ kūrinių sandara paremta modeliu tema > improvizacija / solo > tema, kas, deja, albumą padaro struktūriškai kiek nuspėjamą. Be to, šiame įraše Mikalkėno būgnai gana ramūs, neretai jo koncertuose girdimi agresyvesni, roko muzikai artimesni ritminiai šablonai čia beveik nepasireiškia. Priešingu atveju būtų sujaukta lyrinė albumo nuotaika.

Taigi „Sand in Your Shoes“, nors ir nesiūlo radikaliai naujų prieigų prie garso, tačiau savo žanro bei estetikos rėmuose tai kokybiškas, nenuobodus ir puikiai skirtingas žanrines tradicijas sujungiantis albumas. Jame išties daug lyriškumo, harmonijos, bet netrūksta ir aštresnių laisvojo džiazo intarpų, vis dėlto nesugriaunančių dominuojančios lyriškos nuotaikos. Beje, išgirdę tylą po paskutinio kūrinio „Blekiada“ neišjunkite grotuvų, sulauksite mažo siurprizo.

Neapsilankiusieji gruodžio 28 d. Kaune, „Jazz Academy“ patalpose, vykusiame albumo pristatymo koncerte, nenusiminkite. Nors Apulskis ir Giedra šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, tačiau, pasak Mikalkėno, koncertai numatyti pavasarį. Debiutinį trio įrašą planuojama pristatyti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir artimajame užsienyje. Be to, muzikantai jau planuoja imtis antrojo albumo įrašų.

---