Ketvirtą kartą pačioje praėjusių metų pabaigoje pasirodė Lietuvos muzikos žurnalas anglų kalba „Lithuanian Music Link“, skirtas pristatyti šalies muzikos kultūrą užsienio auditorijai. Dvidešimt pirmame numeryje – 10 ryškių autorių tekstų apie aktualiausius Lietuvos muzikos vardus ir intensyviausius jos reiškinius, kurių pristatymui finansinę galimybę suteikė Lietuvos kultūros taryba. Tekstus į anglų kalbą išvertė Romas Kinka; visą žurnalo turinį lietuvių ir anglų kalbomis galima skaityti ir leidėjo – Lietuvos muzikos informacijos centro – tinklalapyje „mic.lt“.

---

„Toje pačioje plokštumoje pristatydamas skirtingus žanrus ir stilius, „Lithuanian Music Link“ meta iššūkį tradiciniams žanriniams muzikos žurnalams, kartu skirtingų skonių ir socialinių aplinkų auditorijoms, kviesdamas kiekvieną pasmalsauti ir atrasti kažką naujo už savo išpažįstamo muzikos žanro ribų“, – komentavo Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė. – „Turinio įvairovė žurnale pasitelkiama tam, kad būtų galima atskleisti kuo mišresnę Lietuvos muzikos ekosistemos sandarą ir tarptautinei auditorijai atverti kuo erdvesnį Lietuvos muzikos kraštovaizdį“.

Žurnalo redaktorė Lina Navickaitė-Martinelli teigia, kad šio numerio raktažodis yra tarpdiscipliniškumas: „Į naujausius ar istorinius Lietuvos muzikinės kultūros reiškinius ir figūras žurnale iš labai skirtingų perspektyvų žvelgia ne tik, kaip įprasta, muzikologai, muzikos kritikai ar alternatyvos tinklaraštininkai, bet ir kompozitoriai, teatrologai, meno kuratoriai, muzikos praktikai ir kiti autoriai, kuriuos pagal profesijas ir jų žiūros tašką būtų nelengva suklasifikuoti. Rezultatas – plati temų aprėptis (kuri, be abejo, atspindi muzikinės scenos gylį ir plotį) ir galimybė kitų sričių atstovams atsigręžti Lietuvos muzikos link“.

Dvidešimt pirmąjį numerį atveria Vaido Jauniškio eseistika su autoriui būdingu satyros prieskoniu apie operos nuobodulį ir skirtingus bandymus jį išsprogdinti. Vytautas Michelkevičius pristato išsamų menininkų rezidencijų gidą, aptardamas traumines patirtis, „ant lagaminų gyvenantį“ rezidencijų šoklių tipažą ir tūkstančių pasaulio rezidencijų kūrybinę ekosistemą. O Povilo Vaitkevičiaus taikinyje – festivalio „Mėnuo juodaragis“ istorija: nuo pirmosios spartietiškos „pagoniškų menų nakties“ 1995-ųjų lapkritį, lauke tvyrant minusinei temperatūrai iki šių dienų Lietuvoje ir užsienyje žinomo išskirtinio reiškinio.

Daina Dubauskaitė ir Emilija Visockaitė kalbasi apie lyčių stereotipus muzikoje, kuriuos stipriai prajudino hipsterizmo gūsis: scena tapo atviresnė, klausytojai labiau susidomėjo keistesniais atvejais. Ši tema tarsi pratęsiama Lino Paulauskio apžvalgoje, kurioje pristatoma net keliolika Lietuvos kūrybos chameleonų, savo kūryboje kaitaliojančių muzikos „odą“. Didelė tokių muzikos „daugiarankių“ dalis – jaunos, klasikinės kompozicijos studijas pasirinkusios moterys, greta to aktyviai besireiškiančios progresyviojo roko, gotikinio metalo, džiazo, improvizacijos, popmuzikos, triphopo, psichodelikos, fusion ir kitų žanrų kontekstuose. Tuo tarpu Laimos Slepkovaitės-Butėnienės Lietuvos džiazo albumų apžvalgoje – beveik vien vyrai, drąsiai ir nutrūktgalviškai įgyvendinantys įvairias leidybines iniciatyvas.

Dvidešimt pirmojo žurnalo numerio viršeliui pasirinktas šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, anot teksto autoriaus Mindaugo Urbaičio – šiuo metu ryškiausias ir šiuolaikinės muzikos atlikimui labiausiai užsiangažavęs Lietuvos naujosios muzikos kolektyvas, įrodęs, kad tokia muzika gali būti ne tik strange, bet ir cool. O Daina Dubauskaitė rašo apie psichodelinio roko grupę „Garbanotas“ ir jų sėkmės priežastis smeigti į jausmus ir į tarptautinę sceną.

Naujausiame „Lithuanian Music Link“ galima rasti ir latvių muzikologo Dāvio Eņģelio tekstą apie lietuvių kompozitorę Justę Janulytę, kurios muzika pastaraisiais metais aktyviai pristatoma ir įvairiose Latvijos scenose, dažniausiai dirigento Normundo Šnē ir kamerinio orkestro „Sinfonietta Rīga“ iniciatyva.

Eduardo Balsio šimtmečiui publikuojamas Rūtos Stanevičiūtės tekstas apie kompozitoriaus oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“, kuri yra ryškus pokarinės lietuvių muzikos modernėjimo kūrinys, patekęs į Šaltojo karo periodui būdingą atominio ir kitų karų grėsmės bei ideologinės taikos prieštarų kontekstą.

Žurnalo „Lithuanian Music Link“ leidyba yra viena iš Lietuvos muzikos kultūros tarptautiškumo iniciatyvų, įgyvendinamų Lietuvos muzikos informacijos centro, finansuojamų Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Nemokama spausdintinė žurnalo versija anglų kalba platinama įvairiose tarptautinėse muzikos platformose, viešosios kultūrinės diplomatijos terpėse, su užsieniečiais aktyviai dirbančiose Lietuvos kultūros organizacijose ar tiesioginių kontaktų su tiksline auditorija metu. Visas turinys lietuvių ir anglų kalbomis viešai prieinamas Lietuvos muzikos informacijos centro tinklapyje „mic.lt“.

LMIC inf.