Vitalijus Gailius

Gilias džiazo tradicijas puoselėjanti Lenkija – puiki vieta Lietuvos muzikantams atkreipti į save dėmesį. Šioje šalyje vykstantys festivaliai sutraukia daugybę muzikos industrijos atstovų iš viso pasaulio. Kaimyninės šalies muzikos mylėtojai ne kartą galėjo išgirsti saksofonininkus Liudą Mockūną, Vytautą Labutį, Petrą Vyšniauską, pianistą Dmitrij Golovanov ir kitus, o šįmet spalio 26–lapkričio 18 d. Gdanske vykęs festivalis „Jazz Jantar“ į savo programą įtraukė jaunuosius mūsų šalies atstovus „Brave Noises“.

2015 m. susibūręs sekstetas netruko pelnyti Lietuvos publikos simpatijas. Tais pačiais metais nuskynė laurus ,,Vilnius Jazz Young Power“ konkurse, o 2017 m. išleido palankiai įvertintą debiutinį albumą „Between The Dreams“. Pasak grupės trimitininko bei klavišininko Mantvydo Leono Pranulio, šiuo metu kolektyvo repertuare atsirado daugybė naujų kompozicijų, todėl kartu su kolegomis ketina imtis antrojo albumo įrašų. O kitų metų pradžioje, sausio 4–10 d., „Brave Noises“ planuoja leistis į turą po Baltijos šalių sostines bei surengti koncertą Paliesiaus dvare.

„Jazz Jantar“ – nuo 1973-iųjų gyvuojantis džiazo festivalis. Tiesa, bene dešimtmetį, 1986–1997 m., festivalio veikla buvo apmirusi. Tačiau tai nesutrukdė įsitvirtinti tarp tokių Lenkijos džiazo festivalių grandų kaip „Jazz Jamboree“, „Jazz nad Odrą“ ar „Złota Tarka“. „Jazz Jantar“ savo programoje randa vietos ne tik tradicinį džiazo skambesį propaguojantiems kolektyvams, bet ir gerokai žanro ribas peržengiantiems eksperimentatoriams.

Festivalio scenoje yra pasirodę ne tik tokie vietos džiazo grandai kaip Tomaszas Stanko, Zbigniewas Namysłowskis ar Wojciechas Karolakas, bet ir užsienio žymūnai: Nilsas Petteris Molvaeris, Steve‘as Colemanas, Bradas Mehldau, Colinas Stetsonas, Robas Mazurekas, Erikas Truffazas, Craigas Tabornas, „The Necks“, „Medeski Martin & Wood“ ir t. t.

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiuo metu „Brave Noises“, be M. L. Pranulio, taip pat groja Mindaugas Stumbras (gitara), Arminas Bižys (baritoninis saksofonas), Kazimietas Jušinskas (alto saksofonas), Domas Snarskis (mušamieji) bei Dominykas Žernys (bosinė gitara). Grupės narių teigimu, į festivalį jie pateko „tradiciniu“ keliu. Vaikinai festivaliams siuntinėjo savo portfolio, kuris patraukė „Jazz Jantar“ organizatorės Magdalenos Renik-Grabowskos dėmesį. Ji nusprendė, kad kolektyvas vertas tapti Lietuvos džiazo ambasadoriais šių metų festivalyje. Tokiu būdu „Brave Noises“ vardas papuošė 2018-ųjų festivalio programą, kurioje taip pat puikavosi kultinis trio „The Thing“, „ECM“ kompanijos pažibos „Vijay Iyer Sextet“ ir „Mercury“ prizo nominantai „Roller Trio“.

Pasirodymas šiame festivalyje, pasak seksteto narių, buvo neįkainojama patirtis. „Jazz Jantar“ suteikė puikias sąlygas ir rūpinosi muzikantais tiek ant scenos, tiek už jos ribų. Vienas kolektyvo lyderių M. L. Pranulis teigė, kad tai buvo vienas geriausių „Brave Noises“ koncertų, o pagal potyrius ant scenos – bene įspūdingiausias gyvenime. Nieko keista, kad lietuviškojo džiazo desanto pasirodymas pavergė Lenkijos publiką. Apie tai – muzikos kritiko Czesławo Romanowski reportaže:

„Visiškai kitokį muzikos receptą pateikė grupė „Brave Noises“. Sekstetas iš Lietuvos nežaidžia su garsų kontrastais, nesileidžia į žaidimus su paprasto klausytojo įpročiais – jis akcentuoja skambesio sodrumą, naratyvo linijiškumą, melodijos intensyvumą. Šešių žmonių sudėtis išnaudota maksimaliai. Mano nuomone, jie apjungia Esbjörn Svensson Trio lyrizmą su epinėmis kompozicijomis, primenančiomis „Imaginary Days“ albumo laikų Pat Metheny Group, plius dar pučiamųjų duetas. Lietuviai ryškiai kontrastavo ne tik su „Cukier“, bet ir su ankstesnę dieną koncertavusiu Kamilo Piotrowicziaus sekstetu. Tiek vienų, tiek kitų kompozicijos pasižymi daugiasluoksniškumu, tačiau pats požiūris į muziką skiriasi kardinaliai. Trumpai tariant, čia susidūrė netikėtumas vs. laiko patikrinti sprendimai. Tačiau neketinu teigti, kad „Brave Noises“ eina lengviausiu keliu – tikrai ne. Jų kūriniai alsuoja taurumu, nes yra parašyti pagal visus komponavimo kanonus. Jų muzikoje susilieja žadą atimantis solo ir bendros grupinės partijos. Mantvydas Pranulis, grodamas pianinu, vilioja sumaniu lyrizmu, o tuo pačiu jam atsako Mindaugo Stumbro gitara (miniu šiuos muzikantus kaip labiausiai išsiskiriančius). Pučiamųjų bei ritmo sekcijos pakaitomis taip pat pabrėžia lyrinius elementus, taip sukurdamos stiprią ir dėmesį kaustančią skambesio visumą.

Neabejotinas grupės privalumas – sugebėjimas kurti nutrūktgalviškas, lengvai į ausį krentančias melodijas (taip įstringančias, kad vienas motyvas lydėjo mane visą pusvalandį keliaujant namo). Verta atkreipti dėmesį į tai, kad grojami kūriniai nėra vieno muzikanto nuopelnas – kurinius rašo bent pusė grupės narių. Kiekvienas kūrinys išsiskiria individualia maniera, nesusilieja, neretai muzikantai stebina savo išradingumu. Kaip antai pianistas ir gitaristas staiga meta savo instrumentus ir būgnų lazdelėmis pradeda mušti energijos kupiną ritmą ar kai koncerto pabaigoje M. L. Pranulis užtraukia gražią, melancholišką dainą. Taigi, nors protas man vakar kuždėjo – juk viską (ar beveik viską), kas vyksta čia, jau anksčiau esu kažkur girdėjęs, tačiau tos melodijos, gerai pažįstamos ir taip puikiai sudėliotos harmonijos, meistriškai kuriama nuotaika, nenuginčijama grupės spinduliuojama šviesa tiesiog pavergė mano širdį. Be to, „Brave Noises“ buvo pirmoji grupė iš keturių iki tol koncertavusių „Jazz Jantar 2018“ festivalyje, kurią publika savo plojimais kvietė bisui.

Ar grupės iš geografiškai ir kultūriškai netolimo Vilniaus pasirodymas suteikė mums daugiau žinių apie lietuvišką džiazą, apie kurį žinome tiek, kiek apie Taivano? Kiek jų muzikoje slypėjo bendrų visos Lietuvos ar dar plačiau žvelgiant – rytinei Baltijos pakrantės scenai būdingų bruožų? Po vieno pasirodymo atsakyti į šiuos klausimus negalime. Klubo „Żak“ vadovė ir festivalio organizatorė Magdalena Renk-Grabowska prasitarė, kad „Brave Noises“ koncertas – tai įžanga į tolesnį būtent šios rinkos pažinimą. Ar tai gera kryptis? Įsitikinsime ateityje, bet pradžia daug žadanti.“