Nedidelis vidurio Lietuvos miestelis Raseiniai netikėtai tampa regioniniu naujosios muzikos sklaidos centru. Rugpjūčio antroje pusėje čia keturias dienas įvairiose miesto erdvėse skambėjo šiuolaikinė, eksperimentinė Lietuvos ir užsienio autorių muzika, rugsėjo mėnesį – dar vienas siurprizas melomanams – muzikinės dramos „Gentis“ premjera, kuri įvyks rugsėjo 21 d. 21 val. Raseinių Maironio parko amfiteatre. Tai klasikinės formos epinis kūrinys, kuriame pasirodys daugiau kaip dvidešimt jaunų atlikėjų iš Vilniaus, Kauno, Raseinių – choras, solistai, šokėjai, styginių instrumentų kvartetas „Magnus“, džiazo muzikantai. Be abejo, muzika yra svarbiausia kiekvieno tokio projekto dalis, ir šios užduoties ėmėsi kompozitorė ir atlikėja, dalyvavusi begalėje teatro ir muzikos projektų Lietuvoje ir užsienyje, Ieva Marija Baranauskaitė. Kuriant elektroninės muzikos fragmentus jai talkino Rokas Beliukevičius. Nėra lengva tokios apimties muzikiniame kūrinyje išlaikyti siužeto emocinę įtampą, nenuslystant į supaprastintas lietuvių folkloro muzikines interpretacijas ar visiškai šiuolaikiško miuziklo skambesį. Ieva susidorojo su visomis šiomis užduotimis – nors kūrinyje nuskamba vos juntami liaudies dainų motyvai, jie subtiliai įpinti į bendrą šiuolaikinės muzikos raštą.
Raseinių rajono kultūros centras šį sumanymą brandinti pradėjo beveik prieš dvejus metus, kai projektų vadovui Arūnui Kazlauskui kilo mintis pasitelkus profesionalius kūrėjus ir atlikėjus bendromis jėgomis sukurti solidų muzikinį spektaklį lietuvių mitologijos tema. Muzikinės dramos koncepcijos pagrindu, pirmine idėja tapo Gintaro Beresnevičiaus pasvarstymai apie esminę baltų pasaulėžiūros nuostatą: „Dievų artumas išgyvenamas ypač stipriai, per juos patiriami ir protėviai, ir aplinka, – ši tiesiog kupina jų ženklų, – ir visa gyvensena panirusi į ypatingą egzistencinį verpetą, akivaizdžiai kupiną ypatingo tikrumo pajautos.“ (G. Beresnevičius „Lietuvių religija ir mitologija“). Toks mitologinis jutiminis pradas siejasi su giliaisiais indoeuropiečių pirmykštės sąmonės klodais, neatsitiktinai dramos scenarijuje panaudota nemažai teksto iš indų epo „Bhagavadgita“.
Kostiumų autorė Diana Kuzmickaitė prisidėjo ir prie daugelio scenografijos idėjų. Kūrinio scenarijuje panaudoti du žinomi lietuvių mitai – Sovijaus ir Teliavelio istorijos, todėl atlikėjų drabužiuose atsispindi šių padavimų herojų charakteriai. Aprangos detalėse, ypač Dievų triados – Andajaus, Divirikso ir Medeinės, galima įžvelgti ir rytietiškų motyvų.
Šiuolaikinės muzikos nuotykis Raseiniuose tęsiasi. Gal kada nors miestas taps Lietuvos džiazo ir šiuolaikinės muzikos sostine?
Projekto muzikinės dalies sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Projekto globėjas – Raseinių rajono savivaldybė.
