Kalbina Rokas Povilius

Eglė Gelažiūtė-Tamsaulė – atmosferinės, ambientinės, eksperimentinės etninės muzikos kūrėja, vokalo mokytoja. Jos įkurta muzikos svetainė LARGO Kaune kelerius metus buvo jaunosios miesto alternatyvios muzikos namais. Visgi šis sezonas buvo paskutinis – LARGO palieka istorines patalpas šalia buvusios Kauno radijo gamyklos ir skelbia... pertrauką?

---

Kokia yra Kauno alternatyviosios muzikos scena? Kaip į ją žiūrėjote prieš atsirandant LARGO?

Turbūt viena pagrindinių priežasčių atsirasti LARGO ir buvo alternatyviosios scenos, apskritai autorinės muzikos palaikymo poreikis. Norėjosi vietos, kur būtų sudarytos sąlygos skambėti savitai ir kokybiškai muzikai, kai tuo pačiu metu neryjamos picos ir nesidaužoma bokalais, o tiesiog būnama arti atlikėjų ir kūrėjų. Labai norėjosi to betarpiškumo. Idėja pirmiausia kilo Tadui Pranevičiui, o tada po truputį ją rutuliojom ir gryninom kartu.

LARGO rengtas „Brackets & Jam“ atlikėjų konkursas, regis, tapo kaunietiška atsvara Vilniaus klubo „Tamsta“ konkursui „Garažas“. Čia užgimusios tokios grupės kaip „Flash Voyage“ ar „41 rūsys“ jau apšildo žinomus vardus ir sėkmingai buria savo gerbėjų ratą. Kokia jums atrodo jaunoji muzikantų ir klausytojų karta?

Daug kas jau yra perėję prie sąmoningos kūrybos – ne tik tokios, kai dainuoju bet ką, kas ,,rašosi“, arba dainuoju angliškai, nes ,,taip lengviau sukurti tekstą“ (esu dariusi keletą apklausų ir šiaip visus kartkartėmis pakankinu tekstų, o kartu ir idėjų pasirinkimo klausimais). Daug kas atlieka savo kūrybą, nuolat ją grynina, be to, labai padaugėjo jaunų grupių, kuriančių lietuviškai, – ši kryptis yra daug sudėtingesnė, bet ir daug prasmingesnė. Kažkuriuo metu jutau tam tikrą įtrūkį lietuviškoje muzikoje, kuris niekaip neužsipildydavo, tačiau dabar atrodo, kad pagaliau atsiranda tam tikras nuoseklumas, grupės savo muzika ir tekstais, pačiais savimi vėl telkia klausytojus, kurie auga kartu.

Ko reikia, kad tokia vieta kaip LARGO gyvuotų ilgiau?

Labai sunkus klausimas. Visų pirma, tai praktiniai erdvės ir finansų klausimai. Tačiau dabar viskas taip susidėliojo, kad, ko gero, jau pats laikas padaryti pauzę ir permąstyti, ką ir kaip norėtume / galėtume daryti toliau, sutelkti dar šiek tiek žmonių naujai pradžiai. Galimybės atsikurti tikrai neatmetame, bet dabar bus tylos. Gūsis.

Koks miesto institucijų požiūris į LARGO ir panašias alternatyvias muzikos erdves?

O, čia būtų galima klausti jų pačių. Mums niekuomet taip ir nepavyko užmegzti glaudesnio ryšio. Esame gavę vieną nediduką finansavimą galerijos projekto penktadaliui, tai ir tiek, visų kitų mūsų iniciatyvų tarsi niekas nelabai ir norėdavo matyti. Nors, pasirodo, LARGO tvyrodavo ore, nes visi tarsi žinojo, kas tai, nors ir visai nesidomėdami. Kultūrinėms vietoms vis dėlto palaikymas, bent jau sklaidos atžvilgiu, visuomet labai reikalingas, tai daug kam labai padėtų.

Etnomuzikos modernizavimas dažnai suvokiamas kaip tiesiog elektroninio ritmo sujungimas su paslankesniu liaudies dainų atlikimu. Kaip iš tikrųjų aktualizuoti liaudies muziką šiandienai?

Yra daug prieigų, bet labai svarbu to nesuprimityvinti. Viską turi pats savyje susitikti, pabūti, suvokti, kodėl tai darai, ką daro tavo parenkamos atmosferos, tembrikos, harmonijos ir ritmai pačiai etninei muzikai, netgi etninei kultūrai, atminčiai. Reikia žaisti drąsiai, bet tuo pačiu sąmoningai, prisiimant atsakomybę. Šiandien normalu senąją muziką aktualizuoti, nes mes patys savimi jau kitokie, niekam nebereikia meluoti, ką klausome. Jungtys yra tai, kas nustebina, todėl nemanau, kad, pavyzdžiui, „Die Antwoord“ sugadintų folklorą. Tiesa, kaip kažkada kalbėjome su puikia folkloro mokytoja Vita Braziuliene: kad galėtum improvizuoti, pirmiausia būtina pažinti kuo grynesnį folklorą.

Dainavimo pamokas vadinate ne pamokomis, o priminimais, kad galima dainuoti, galima būti savo balsu. Ką užmiršę ateina jūsų mokiniai?

Mes visi užmirštame, kas pirmiausia yra dainavimas ir kodėl jis yra. Šiandienėje kultūroje tai dažniausiai suvokiama kaip būdas pasirodyti, o ne būdas būti. O viskas veriasi tik antruoju būdu. Tada tai, ką galime perduoti, nepalyginamai stipriau supurto, prižadina ar net gelia. Dainavimas gali ir džiuginti, ir budinti, ir išvalyti. Kažkada Viktorija Daujotytė, iš kurios labai daug mokiausi dar Vilniaus universitete, ištarė, kad instrumentai yra žmogaus pratąsos. Lygiai taip pat ir balsai mus tęsia, suteikia galimybę būti daugiau nei savo kūnais, sklisti.

Bendradarbiaujate su kūrėju iš Bulgarijos E.U.E.R.P.I. Papasakokite apie šį projektą.

Mus suvedė magiškoji YAGA – festivalis, kuriame daug bendraminčių. E.U.E.R.P.I. – labai įdomus atmosferinės muzikos atlikėjas, kuris labai kryptingai iriasi šita upe. O čia srovių nemažai, nes tai nėra populiarioji muzika ir visiems turi įrodyti, kad tu įdomus, ką tavo muzika duoda, kaip ji veikia ir panašiai. Praėjusiais metais jis suorganizavo mini turą Bulgarijoje, kur pristatėme savo bendrą albumą su jo muzika ir mano lietuviškais tekstais. Man tai buvo puikus eksperimentas, kaip tie lietuviški tekstai skverbiasi į kitatautes klausas. Buvo labai gera ir stebino, kad dauguma labai palaikė, sakė tiesiog keliaujantys po tuos mūsų tolius. Tiesa, aš buvau pristatyta kaip mergina iš Šiaurės. Vienas žmogus dar ir dabar parašė, paprašė vertimų.

Kaip vertinate atlikėjų ir kūrėjų moterų padėtį Lietuvos muzikos scenoje?

Jeigu atvirai, tai neišskirčiau moterų kūrėjų padėties. Yra tiesiog muzikos stilius. Jei vieni renkasi atlikti džiazą, tai atlieka džiazą, moterų ten daug, tai yra gana įprasta, ten lytys skirstosi apylygiai. O štai elektroninėje muzikoje daug dažniau sutiksime vyrus, bet tikrai ne dėl to, kad kažkas kažko negali, o tik dėl to, kad kažkas kažko nenori. Kiekvienas kūrėjas renkasi, ką jam kurti, pažįstu moterų kūrėjų, kurioms švelnumas tiek gyvenime, tiek muzikoje yra pagrindinis leitmotyvas, tačiau pažįstu ir tokių, kurios negali be transo festivalių. Aš laikausi to, kad jei jau kažką sakai, bet kokia forma, sakyk iš tikro. Žiūrint bendrai į lietuvišką muziką, ne tik alternatyviąją, bet ir tą visa apėmusią, pasigendu šiek tiek daugiau agresijos, aiškaus požiūrio, apskritai – teiginio.

---