Birželio 4 d., pirmadienį, Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius) įvyks du Lietuvos muzikologų organizuojami renginiai. 16 val. rengiamas knygos „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ pristatymas, kuriame dalyvaus leidinio sudarytoja muzikologė Rūta Stanevičiūtė, Krzysztofo Drobos bičiuliai – muzikologas ir politikas Vytautas Landsbergis, pianistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Zbignevas Ibelhauptas, kompozitorė Onutė Narbutaitė, o pokalbį moderuos muzikologė Beata Baublinskienė. Netrukus po to, 18 val. įvyks ryškiausių Lietuvos muzikologų darbų apdovanojimo iškilmės. Renginio metu bus skaitomos laudacijos laureatams, pasirodymą surengs folkroko grupė „Atalyja“.

---

Nesenai pasirodė nauja Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleista knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė). Knygos autorius – nuoširdus lietuvių muzikinės kultūros draugas ir populiarintojas, lenkų muzikologas Krzysztofas Droba (1946–2017), kurio dėka Šaltojo karo metais užsimezgė neformalūs Lietuvos ir Lenkijos muzikų ryšiai, svariai prisidėję prie lietuvių muzikos tarptautinės sklaidos.

Krzysztofo Drobos pastangomis praeito amžiaus aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais Lenkijos festivaliuose suskambo Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės muzika, koncertavo lietuvių atlikėjai, dramatiškais 1990-1991-aisiais buvo spausdinami interviu su Vytautu Landsbergiu, ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje buvo atrastas kompozitorius Vytautas Bacevičius. „Susitikimai su Lietuva“ yra pirma ir, deja, paskutinė daug apie mūsų muziką rašiusio lenkų muzikologo knyga lietuvių kalba, išėjusi jau po autoriaus mirties.

Anot knygos sudarytojos Rūtos Stanevičiūtės: „Daugiau nei 40 metų Krzysztofas Droba puoselėjo lietuvių muziką kaip brangų lobį – skatino, skleidė, dalijosi su kitais, o kartu kritiškai analizavo ir interpretavo.“ Krzysztofas Droba (1946–2017) yra viena ryškiausių kultūros figūrų, prisidėjusių prie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio dialogo. Jo aktyvias ir vaisingas pastangas kuo plačiau paskleisti kaimyninės šalies muziką paskatino nuoširdus žavėjimasis lietuvių kompozitorių kūryba ir bičiuliavimasis su mūsų muzikais. Krzysztofo Drobos iniciatyvos (lietuvių muzikos pristatymai nepriklausomuose festivaliuose, užsakymai kompozitoriams, lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijų organizavimas ir kt.) ir veiklos rezonansai atspindi Lietuvos ir Lenkijos kultūrinį bendradarbiavimą sovietinės ideologinės priespaudos ir politinių suvaržymų periodu, vėlesnius kultūrinius mainus atkurtos Nepriklausomybės metais.

Kartu su Krzysztofu Droba knygos sudarytoja Rūta Stanevičiūtė atrinko 26 tekstus. Tai esė, pokalbiai, recenzijos, pristatantys plačią istorinę panoramą – nuo platesnio (net politinio) rezonanso sulaukusio teksto „Jauna lietuvių muzika“ (1984) iki specialiai šiam leidiniui parašytų straipsnių „Dar kartą apie apeigas“ (2016) apie Broniaus Kutavičiaus kūrybą ir savotiško autoriaus Post Scriptum „Pabaigai…“ (2017).

Gimusi iš kuklaus sumanymo atverti lietuvių skaitytojams Lietuvos ir užsienio spaudos puslapiuose išsisklaidžiusius Krzysztofo Drobos darbus, knyga susiklostė į solidų tomą, pristatantį ryškių lietuvių muzikų portretų galeriją, interpretacijų pynes, lietuvių muzikos lenkiškos recepcijos poslinkius, o kartu dokumentuojantį unikalų lietuvių ir lenkų muzikų meninės ir asmeninės bendrystės tarpsnį.

Knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ – tai itin vertingas interpretacijų rinkinys, galintis sudominti ne vien muzikos profesionalus, bet ir kitų sričių Lietuvos istorijos ir kultūros tyrinėtojus, kultūrinę bendruomenę ir muzikos vartotojus.

---

Geriausių Lietuvos muzikologų darbų apdovanojimo iškilmes rengia Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija. Kaip ir kasmet, jos inicijuota komisija išstudijavo praėjusių metų mokslines, pedagogines, publicistines, istorines ir kitokio pobūdžio publikacijas apie muziką, muzikinės kultūros populiarinamąją ir šviečiamąją veiklą. Premijos muzikologams teikiamos nuo 2004 metų už ryškiausius darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat - už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai. Šiemet ketvirtąsyk bus įteikta ir trečioji – Lietuvos kompozitorių sąjungos – premija.

ABU RENGINIAI NEMOKAMI.