Gerūta Griniūtė

Gegužės pabaigoje Roterdame vyko tarptautinis muzikos profesionalų forumas „Classical:NEXT“, kuriame dalyvavo Lietuvos muzikos informacijos centro, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos kompozitorių sąjungos atstovai ir nepriklausomi profesionalai. 1200 dalyvių iš 45 šalių – tokia šių metų renginio, užpildžiusio visą meno centrą „De Doelen“, statistika. „Dalyvauti tokiose platformose kaip „Classical:NEXT“ reiškia būti tarptautiniame kultūriniame žemėlapyje, būti matomam ir matyti kitus“, - komentavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė.

Pirmą kartą įvykusi Miunchene, vėliau dvejus metus kvietusi į Austrijos sostinę Vieną, Nyderlandų uostamiestyje Roterdame mugė „Classical:NEXT“ vyko trečią kartą. Šis kasmetinis forumas, sutraukiantis muzikos sektoriaus ir industrijos atstovus – muzikos organizacijų, koncertinių įstaigų ir salių delegatus, atlikėjus, vadybininkus ir žurnalistus, išryškino skirtingų profesionaliosios muzikos krypties grandžių bendradarbiavimo svarbą.

Šių metų dalyvavimas forume Lietuvai tapo ypač reikšmingas, nes mūsų šalies menininkai buvo kur kas aiškiau išgirsti ir geriau pastebėti – Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!“ buvo įtraukta į oficialią „Classical:NEXT“ programą. Tomis dienomis vieni sėkmingiausių lietuvių pastarųjų metų eksperimentinės muzikos darbų „Geros dienos!“ ir „Confessions“ – Rūtos Vitkauskaitės, Åsos Nordgren ir Jenso Hedmano darbas – buvo pristatyti įtakingame šiuolaikinės operos festivalyje „Operadagen Rotterdam“.

„Svarbu, kad vienas iš dviejų operos „Geros dienos!“ pristatymų buvo įtrauktas į tarptautinio forumo „Classical:NEXT“ programą, todėl kūrinyje apsilankė didelė tarptautinė mugės auditorija. Sulaukėme labai gerų atsiliepimų ir gan konkrečių pasiūlymų dėl spektaklio pristatymų užsienyje – valstybėse ir festivaliuose, kur dar nesame buvę. Toks rezultatas džiugina. Operos pristatymų skaičius artėja prie 60-ojo, o kūrinys vis dar išlieka aktualus ir paklausus“, – teigė organizacijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova.

Festivalio programoje taip pat vyko kasmetiniai „pičingai“ – trumpi projektų pristatymai – kuriuose A. Ablamonova šiemet pristatė kompozitoriaus ir garso menininko Arturo Bumšteino projektą „Bad Weather“ ir džiaugėsi užsimezgusiomis naujomis galimybėmis lietuvių darbus rodyti plačiai auditorijai. „Nors darbas dar nėra baigtas, tačiau jau dabar jo koncepcija, nuveikti darbai bei žadama perspektyva sudomino tarptautinių festivalių atstovus, stebėjusius pičingus. Tai taip pat yra svarbus žingsnis naujo kūrinio tarptautinės sklaidos link“.

Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė teigia, kad vienas svarbiausių aspektų rengiant Lietuvos nacionalinį stendą yra gerai suvokti skirtingų muzikos sektoriaus ir industrijos grandžių bendradarbiavimo svarbą. „Bazinė Lietuvos muzikos informacijos centro funkcija yra organizuoti nacionalinį stendą, kuo užsiima ir kitos panašaus tipo kultūros organizacijos, todėl „Classical:NEXT“ gali priminti olimpiadą, kurioje dalyvauja įvairios nacionalinės komandos, tik skirtingai nuo olimpinių žaidynių, pagrindinis „Classical:NEXT“ tikslas yra ne varžytuvės, o tarptautinio bendra(darbia)vimo aikštelės konstravimas“, – tikino A. Pakarklytė. Tačiau čia pat apgailestavo, kad mūsų šalies menininkų darbams pasiekti platesnius vandenis dažnai trukdo Lietuvoje nesusiformavusi natūrali klasikinės ir šiuolaikinės kompozitorių muzikos industrijos infrastruktūra.

„Trūksta muzikos agentūrų, nepriklausomų vadybininkų, leidybos kompanijų, kurios nuosekliai bei kryptingai dirbtų su aiškiai apibrėžtais kūrybiniais produktais arba keliais vardais ir tokių nevyriausybinių darinių skėtinių organizacijų, kurios plėstų savo narių kompetencijas, gintų interesus, vykdytų atstovavimą ir pan. O ko Lietuvai netrūksta – tai festivalių ir iš dalies todėl, kad ši meno festivalizacija sėkmingiausiai įtaiko į Lietuvos kultūros tarybos paramos schemas. Apskritai, minėta muzikos sektoriaus dalis Lietuvoje ir toliau išlieka iš esmės valstybine, todėl čia įsigalėjęs principas „prašyti“, bet ne „parduoti“, o ką tik minėti trūkstami muzikos industrijos infrastruktūros dariniai paprastai siekia funkcionuoti pagal verslumo arba mecenatystės principus, bet kartu nevengia dalyvauti ir viešojo kapitalo skirstymuose. Antai „Classical:NEXT“ ne vienerius metus bando skatinti ir diskutuoti modelį „versli kultūra“, bet ar Lietuva yra pasiruošusi muzikos kultūros verslumui ir mecenatystei, ar čia galėtų susiformuoti produktyvūs viešo ir privataus kapitalo junginiai, ar čia galėtų atsirasti kultūros startuolių programa, tai jau kitas, stipriai komplikuotas klausimas“.

Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius antrina A. Pakarklytei ir teigia, kad kokybiška ir tarptautinėse scenose vertinama mūsų šalies menininkų kūryba turėtų sulaukti dėmesio; vienas svarbiausių artimiausių metų veiksmų – rimčiau pažvelgti į pokyčius infrastruktūroje.

„Lietuviškas menas savo kokybe tarptautiniame kontekste atrodo labai gerai. Gaila, kad dar neturime menininkų vadybos, prodiusavimo ir rinkodaros tradicijų. Šioje srityje deficitas didžiausias. Trūksta ir leidyklų, ir meno agentūrų. Sistemingai dirbant šioje srityje, manau galima ateityje tikėtis įspūdingų rezultatų. Aišku, per metus ar dvejus tikėtis pokyčių naivu, tačiau jei investuosime ir sistemingai dirbsime, po penkerių ar dešimties metų galime ryškiai sustiprinti savo kūrybinės produkcijos eksportą ir matomumą pasaulyje. Tačiau tam reikia strategijos ir susivienijimo“, –  teigė M. Natalevičius.

Pasak M. Natalevičiaus, taip pat be galo aktualiu tampa valstybės kultūros politikos atstovų požiūris į mūsų šalies kūrėjus, stipriai prisidedančius ir galinčius dar svariau prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo. „Labai svarbu suprasti ir susidėlioti kultūros politikos prioritetus, kad Lietuvos menininkų sklaida tarptautiniu mastu būtų realiai svarbi. Reikia į kūrybines sritis žvelgti plačiau, kaip į intelektinės industrijos šaką, kuri ateityje gali ženkliai prisidėti ne tik prie tautos gerovės, bet ir prie ekonominių rodiklių augimo. Į menininkų veiklą reikia žiūrėti ne kaip į papuošalus, o kaip kūrybiškumo sklaidą, kurios vaidmuo ateityje gali labai sustiprėti. Vakaruose jau nemažai metų kalbama, kad menininkai skatina inovacijas ir yra reikalingi tvariam valstybės vystymuisi. Mes turime neatsilikti. Lietuva yra maža šalis ir idėjomis mes turime būti priekyje, kad būtume konkurencingi. Menininkų svarbos suvokimas yra vienas iš žingsnių ta linkme“.

Šiemet „Classical:NEXT“ naujus kontaktus jauniesiems Lietuvos muzikams padėjusi megzti Lietuvos muzikos informacijos centro eksporto projekto „Music Lithuania“ vadovė Rimantė Sodeikienė džiaugėsi galėjusi tarptautinei muzikos prodiuserių ir vadybininkų auditorijai pristatyti kamerinės muzikos ansamblį „Trio Agora“, kuriame reiškiasi ir du lietuvių muzikantai: pianistas Robertas Lozinskis ir klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, muzikuojantys kartu su violončelininke Natania Hoffman. „Džiaugiuosi, kad šie jauni atlikėjai užmezgė naudingų kontaktų. Jiems tai – vertinga patirtis. Apskritai mugėje turėjome puikių akimirkų, naudingų susitikimų, atnaujinome ir anksčiau užmegztus ryšius. Noriu pabrėžti, kad taip pat labai džiaugiuosi operos „Geros dienos!“ įtraukimu į pagrindinę šių metų festivalio programą“, – sakė R. Sodeikienė.

Vienas iš ansamblio „Trio Agora“ narių, pianistas Robertas Lozinskis, paklaustas, kokią naudą tokie forumai teikia jauniems menininkams, tikino, kad tokie renginiai padeda atlikėjui suvokti, kaip savo kuriamą meną tinkamai siūlyti tikslinei auditorijai. „Manau, kad mes, jauni muzikantai, nepakankamai atkreipiame dėmesį į šį muzikos pasaulio aspektą. Mes praleidžiame metų metus tobulindami savo atlikimo įgūdžius, kitaip sakant, savo parduodamą produktą, tačiau beveik nesimokome, kaip tą produktą vėliau parduoti. Man atrodo, tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiuo metu turime tiek daug puikių atlikėjų, visai neturinčių koncertų“, – svarstė R. Lozinskis.

Kasmet į tarptautinius muzikos profesionalų forumus vykstantys mūsų šalies atstovai įgaudami daugiau vertingų žinių ir stebėdami sėkmingus praktinius pavyzdžius, vis ryškiau pristato mūsų šalies muzikinę kultūrą pasauliui. O tai, tikėtina, taps papildoma paskata visoms grandims – nuo kūrėjų iki Lietuvos kultūros politiką formuojančių atstovų – bendradarbiauti ir ieškoti dar atviresnių kelių mūsų šalies kūrybinio potencialo plėtojimui.   

Lietuvos muzikos informacijos centro dalyvavimą mugėje „Classical:NEXT“ rėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Asociacija LATGA.