Jurijus Dobriakovas

Pasaulinės muzikos industrijos mugės MIDEM 2017 pažadai ir pamokos

Šių metų mugės MIDEM, kasmetinio muzikos industrijos profesionalų iš viso pasaulio susibūrimo Kanuose (Prancūzijoje), pagrindinę žinią Europos ir kitų pasaulio regionų muzikos bendruomenėms galima trumpai apibendrinti taip: muzika yra pilnavertė globali industrija, stipriai veikiama sparčiai tobulėjančių skaitmeninių turinio sklaidos technologijų, kurios perbraižo pažįstamą galios centrų žemėlapį.

Tai, kad muzika yra pripažįstama industrija, nereiškia, kad turime ją vertinti tik pagal ekonominius kriterijus – savo pagrindinėje kalboje ir po jos sekusioje diskusijoje su žurnalo „Music Week“ redaktoriumi Marku Sutherlandu Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto generalinio direktorato vadovė Martine Reicherts pabrėžė mananti, jog Europos politikai turėtų atsižvelgti ne tik į ekonominius procesus, bet ir į kultūrinius bei dvasinius bendruomenių poreikius. Tarp tokių poreikių yra ir muzikinė bei apskritai kūrybinė raiška, todėl būtinos ir tokios programos, kaip jau veikianti „Kūrybiška Europa“ (Creative Europe) bei pačios M. Reichert inicijuota būsima paramos programa „Muzika išjudina Europą“ (Music Moves Europe) – sėkmingos programos MEDIA analogas muzikos industrijai.

Tačiau išdrįsti pagaliau visiems laikams pripažinti, kad muzika yra kūrybinė industrija, veikiama tų pačių globalių ekonominių veiksnių, kaip ir visos kitos kūrybinės industrijos, kaip tik ir reiškia užtikrinti jos teisę pretenduoti į politikų kuriamus plėtros ir paramos instrumentus, kuriais naudojasi kitos sritys. Kartu tai gali sustiprinti suvokimą, kad muzika ir visa likusi kultūra bei kūrybiškumas yra vienas svarbiausių Europos kaip bendros rinkos konkurencinių pranašumų pasaulyje. Pasak M. Reicherts, atėjo laikas, kai vėl galime didžiuotis būdami europiečiais bei prisiminti, kad mūsų stiprybė yra kultūrinėje įvairovėje, o politikai turėtų pasirūpinti šios įvairovės išsaugojimu ir skatinimu.

Tai neabejotinai gera žinia Lietuvos muzikos industrijai, kurioje iki šiol netrūksta svarstymų, ar lietuviai muzikos kūrėjai ir atlikėjai turėtų lygiuotis į tarptautinius (daugiausia anglosaksiškus) standartus, ar ieškoti savitos raiškos ir laimėti tarptautinėje scenoje būtent išskirtinumo dėka. MIDEM 2017 skambėję pokalbiai liudija, kad ir pats anglosaksiškasis muzikos pasaulis sparčiai netenka tvirtų pozicijų ir žvalgosi į naujas milžiniškas rinkas (pavyzdžiui, Kiniją ir Indiją), kuriose žaidimo taisykles diktuos visai kiti žaidėjai. Kartu su nuolat besikeičiančia situacija muzikos sklaidos ir pardavimų technologijų srityje, tai reiškia, kad sėkmę lemia ne dydis ar finansinė galia, bet mokėjimas nuspėti inovacijų trajektorijas ir neprisirišti prie nusistovėjusių schemų.

Žinoma, tokie sėkmės veiksniai yra ir potencialiai problematiški, jei galvosime apie tradicinius muzikos produktų vartojimo būdus, prie kurių buvome pripratę. Pavyzdžiui, smarkiai populiarėjančiose srautinio transliavimo (angl. streaming) sistemose, kurios leidžia klausytis mėgstamos muzikos legaliai („Deezer“, „Spotify“ ir kt.), beveik nebeklausoma pilnų albumų, todėl atlikėjai gali tikėtis tik atskirų kūrinių sėkmės. O analogiškos sistemos minėtoje Kinijoje siūlo vartotojams vos 4% vietinės muzikos produkcijos (absoliučią daugumą sudaro anglosaksiškoji), tačiau tų 4% klausosi net 80% milžiniškos auditorijos. Be to, apklausos rodo, kad tai auditorijai net nelabai svarbu, kokie būtent kūriniai skamba, nes per šias automatizuoto parinkimo sistemas muzikos vis daugiau klausomasi kaip atmosferinio fono – gaminant vakarienę ar prausiantis duše.

Taigi daugelis MIDEM mugėje dalyvaujančių profesionalų konstatuoja, kad užtikrintų receptų ar išankstinio kai kurių privilegijuotų žaidėjų pranašumo praktiškai nebėra. Galima priversti visą pasaulį klausytis vieno hito net neturint įrašų kompanijos ir pasirašant sutartį tiesiogiai su tokiais skaitmeniniais megažaidėjais, kaip „YouTube“ ir VEVO – būtent tai padarė mugėje viešėjęs reperis Daddy Yankee, kurio bendros dainos su dainininku Luisu Fonsi klipą peržiūrėjo jau daugiau nei du milijardai „YouTube“ vartotojų.

Panašiais būdais sumaniai pasinaudojusios „virusinėmis“ skaitmeninės sklaidos platformomis net ir nepriklausomos indie įrašų kompanijos gali rimtai pakonkuruoti su didžiosiomis – dar visai neseniai, iki tam tikrų technologinių naujovių, tai buvo vargiai įmanoma, o šiandien vis daugiau muzikos verslų veikia startuolių (angl. start-up) principu: jie gali labai greitai atsirasti ir taip pat greitai dingti iš žaidimo aikštelės, arba jiems gali netikėtai labai pasisekti beveik pernakt. Todėl tikrai galima pasakyti, kad muzika išjudina ne tik Europą, bet ir visą pasaulį – taip pat ir ta prasme, kad nauji jos sklaidos ir vartojimo būdai išjudina muzikos industrijos pamatus.

Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kad vietiniai muzikantai puikiai supranta šį naująjį žaidimą ir yra pasiruošę dalyvauti jame tikrai pasauliniu lygmeniu, nebematydami takoskyros tarp užsienio ir Lietuvos scenų bei rinkų. Tačiau neretai lietuvių tarptautinės sėkmės blyksniai gali būti ir tiesiog pavieniai „pataikymo į dešimtuką“ atvejai, nebūtinai paremti sąmoningu suvokimu ir platesne patirtimi. Nepaisant MIDEM 2017 vyravusių kalbų apie muzikos sklaidos skaitmenizaciją ir internetizaciją kaip praktiškai viską lemiančią duotybę, reikia nepamiršti, kad būtent gyvi profesionalų susitikimai ir projektų pristatymai bei patirties mainai tokiuose renginiuose leidžia aiškiau suvokti esamą situaciją ir numatyti ateities tendencijas. Todėl galima daryti prielaidą, jog Lietuvos muzikos bendruomenė dar labiau įsijungs į minėtą pasaulinį muzikos judėjimą tada, kai jos atstovai – kūrėjai ir atlikėjai, esami ir būsimi muzikos vadybininkai ir prodiuseriai, festivalių vadovai – aktyviau dalyvaus panašiuose profesionalų forumuose, atveriančiuose koncentruotą globalią perspektyvą į muzikos industriją šiandien ir rytoj.