Anatolijaus Šenderovo premjera – „Kaskadų“ trio 20-mečiui

  • 2017 m. kovo 28 d.

Balandžio 1 d., šeštadienį, 19 val., publika rinksis į Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiantį šventinį vakarą, skirtą vieno ryškiausių šalies kamerinių ansamblių – „Kaskadų“ trio gyvavimo 20-mečiui. Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė) ir Albina Šikšniūtė (fortepijonas), į ansamblį susibūrę dar 1997 metais, nė kiek nelėtina intensyvaus savo veiklos ritmo ir, tęsdami nuo pat pirmųjų dienų išsaugotą tradiciją, nuolat rūpinasi lietuvių muzikos sklaida, populiarinimu bei naujų kompozicijų inicijavimu. Natūralu, jog šiame nekasdieniame koncerte jie ir vėl atliks premjerinį Lietuvos kompozitoriaus kūrinį – Anatolijaus Šenderovo Koncertą fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui (2017). Inicijuotas dirigento Modesto Pitrėno, ši vienos dalies kompozicija ne vien žanriškai siejasi su trio sudėtimi. Kompozitorius jį paskyrė savo tėvui Michailui Šenderovui (šiemet minimas jo gimimo 100-metis), kurio vardas ir veikla yra neatsiejami ne tik nuo Lietuvos valstybinio kvarteto istorijos, bet ir nuo fortepijoninio trio žanro – į Lietuvos muzikos istorijos puslapius įsirašiusio kartu su Aleksandro Livonto ir Viktoro Radovičiaus, Michailo Šenderovo ir Stasio Vainiūno vardais – propagavimo.

Nepaisant to, kad Anatolijaus Šenderovo kūrybos sąraše aptiktume net 7 tradicinio koncerto žanro kūrinius solo instrumentams ir orkestrui, šis jam buvo lyg naujas puslapis – kompozitorius prisipažino, kad dar nebuvo tekę rašyti koncerto daugiau nei vienam solistui. Tačiau, kaip jis pats pabrėžė, tai nėra trigubas koncertas. Daugiau bus girdėti ne solo epizodų, o bendrų trio fragmentų bei dialogų su orkestru. Ir tai atrodo suprantama, nes klausantis „Kaskadų“, visada junti ne tarpusavyje konkuruojančius atskirus solistus, o kolektyvą kaip vienį, kvėpuojantį bendrais plaučiais irjudantį vienu ritmu.

Daugiau kaip dvidešimties minučių trukmės kompozicija, kaip būdinga daugumai Anatolijaus Šenderovo kūrinių, auginama iš vieno branduolio. Keturių natų motyvas, kuriame užkoduotą pradinę įtampą sukuria septima ir nona, autoriui suteikia galimybę ekspresyviai plėtoti muzikinę kalbą, formuoti melodiką, harmoniją ir netgi kompozicijos ritmą.

Toje pat koncerto dalyje skambės ir daugiau Anatolijaus Šenderovo muzikos – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, atliks fragmentus iš kompozitoriaus baleto „Dezdemona“ (2005/2017), kuris 2005 metais buvo pripažintas geriausiu lietuvišku sceniniu kūriniu. Kaip anuomet pasakojo pats kompozitorius, kurdamas muziką „Dezdemonai“ jis laikėsi nuomonės, kad baletas yra ne veiksmas, o įspūdis, sukeltas veiksmo: „(...) aš nesilaikau siužetinės linijos, o rašau simfoninę muziką. (...) Nėra baletinės muzikos – yra tik gera arba bloga muzika, o sušokti galima absoliučiai viską, kartais tam net muzikos nereikia...“

LMIC inf.

PROGRAMA
ANATOLIJUS ŠENDEROVAS – Koncertas fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui (2017, premjera); fragmentai iš baleto „Dezdemona“
DMITRIJ ŠOSTAKOVIČ – dainų ciklas „Iš žydų liaudies poezijos“ sopranui, mecosopranui, tenorui ir orkestrui, op. 79; Simfonija Nr. 9 Es-dur, op. 70

ATLIKĖJAI
Trio KASKADOS:
Rusnė Mataitytė (smuikas)
Edmundas Kulikauskas (violončelė)
Albina Šikšniūtė (fortepijonas)

LILIJA GUBAIDULINA (sopranas)
IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas)
EDGARAS DAVIDOVIČIUS (tenoras)
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS