Artėjantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ rugsėjo 20–spalio 7 dienomis klaipėdiečius kviečia atsiverti pokyčiams. Veržliai ir energingai pristatantis įdomiausią dabarties kūrybą, renginys tikisi patraukti klausytojų dėmesį nuo pat pirmos akimirkos, vos tik pravėrus Klaipėdos koncertų salės duris. Tai šiemetinio festivalio naujiena: į koncertus besirenkančią publiką pasitiks garso instaliacija „Iš smėlio, vandens ir geležies“. Londone reziduojantis graikų kilmės kompozitorius Yiorgis Sakellariou ją sukūrė iš Klaipėdoje (kurioje gyveno prieš keletą metų) surinktos garsinės medžiagos.

Pasak autoriaus, „šį išplėstinės realybės girdimąjį potyrį įkvėpė ir pagrindė Klaipėdos garsovaizdis. Garso instaliacijoje „Iš smėlio, vandens ir geležies“ formuojamas nuolat kintantis ir neapčiuopiamas kosmosas – vieta, kur šie trys elementai virsta garsais, atsietais laike, bet susipynusiais erdvėje“.

„Permainų muzikos“ festivalio programoje – septyni koncertai, įkvepiantys susitikimai su kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir pasaulio. Juose skambės kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir aktualiausi šiandienos muzikiniai ieškojimai. Tiek minėtoje garso instaliacijoje, tiek koncertuose girdėsime nuolat besikeičiantį garsų pasaulį. Gyvybinga jų tėkmė inspiruos keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems.

Kartu su „Permainų muzika“ atsiverkime pokyčiams ir naujiems įspūdžiams!

DETALI FESTIVALIO PROGRAMA

Festivalio koncertų dienomis nuo 18 valandos KKS I aukšto fojė
„Iš smėlio, vandens ir geležies“
Yiorgis Sakellariou (Graikija–Didžioji Britanija) garso instaliacija

Susitikimas su autoriumi – rugsėjo 22 d. koncerto pertraukos metu (19.15 val.)

Rugsėjo 20 d., antradienis, 18.30 val.
„Švytėjimas“

Festivalio atidarymo koncertas prilygs bombos sprogdinimui muzikos priemonėmis. Branduolinio sprogimo energetiką ir filosofiją garsų priemonėmis tyrinės tarptautinio pripažinimo sulaukusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Švytėjimas“, parašytas balsams ir gyvajai elektronikai. Jį atliks Vaclovo Augustino diriguojamas choras „Jauna muzika“ ir elektronikos meistrai iš Italijos Michele Tadini bei Antonello Raggi.

„Švytėjimas“ – tai šimtai tūkstančių saulių danguje ir apokaliptinė tuštuma. Kūrinys įprasmina pirmojo atominės bombos sprogimo aukų atminimą ir yra dedikuotas žymiam estų kompozitoriui Arvo Pärtui, kurio penkios chorinės kompozicijos suskambės pirmojoje koncerto dalyje. Pasak J. Janulytės, „šio autoriaus kūrybos švarumas, racionali prigimtis ir didžiulis emocinis, fizinis, dvasinis poreikis visada buvo man pavyzdys“.

Rugsėjo 22 d., ketvirtadienis, 18.30  val.
„Smuiko, alto ir videomeno virtuozerija“

Tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė, šiuolaikinės muzikos atlikėja Karen Bentley Pollick savo pirmajam pasirodymui „Permainų muzikoje“ parengė programą, kurioje gretinami labai skirtingi Švedijos, Lietuvos, Prancūzijos, Libano, Izraelio ir JAV muzikos bei videomeno kūrėjų darbai. Joje atsiskleidžia itin platus kūrybiškos vaizdo ir muzikos sąveikos spektras, neabejotinai paveiksiantis publikos girdimąją ir regimąją atmintį.

Jau keletą metų K. Bentley Pollick gyvena tarp Vilniaus ir Evergryno (Kolorado valstija, JAV), aktyviai koncertuodama skirtingose pasaulio scenose, inicijuodama ir prodiusuodama įvairiausius projektus. Domėjimasis moderniąja muzika, atidumas ir kruopštumas rengiant kompozicijų partitūras būdingi šiai kūrybiškai atlikėjai, virtuoziškai valdančiai tiek smuiką, tiek altą. Karen veikloje, kaip ir jos atliekamoje A. Adlerio kompozicijoje „Laiko kontrastai“, puikiai dera nepaprastai intensyvi spalvų – regimų ir girdimų – kaita.

Rugsėjo 28 d., trečiadienis, 18.30 val.
„Japoniški sodai“

Patyrusi dabarties muzikos ekspertė ir ištikima propaguotoja fleitininkė Camilla Hoitenga nuolat plečia tiek šio instrumento galimybių arsenalą, tiek repertuarą. Daug kompozitorių rašo specialiai šiai atlikėjai. Ypač glaudi kūrybinė partnerystė fleitininkę sieja su garsia nūdienos kompozitore Kaija Saariaho, kurios kūrinys skambės šiame festivalio koncerte. Jame C. Hoitenga gros ne tik labiausiai paplitusiomis – didžiąja ir mažąja (piccolo), bet ir altine bei bosine fleitomis. Bus atliktas ir Klaipėdoje ne kartą koncertavusio trombonininko bei kompozitoriaus Mike’o Svobodos kūrinys.

Koncerte taip pat išgirsime keletą kompozicijų fleitai ir mušamiesiems, kuriais gros perkusijos meistras Norbertas Krämeris. Jis daug koncertuoja solo ar įvairių šiuolaikinės muzikos ansamblių sudėtyje, vadovauja perkusijos ansambliui.

Programa, pavadinta pagal Kaijos Saariaho kūrinį, turės keletą japoniškų momentų. C. Hoitenga, dažnai koncertuojanti šioje šalyje, kartu su N. Krämeriu supažindins klaipėdiečius ir su japonų autorių muzika.

Rugsėjo 30 d., penktadienis, 18.30 val.
„Apeigos orkestrui“

„Apeigos orkestrui“ – „tai muzika, susijusi ne tik su klausymu, bet ir dalyvavimu joje. Norisi sujungti skirtingus raiškos būdus, kad sustiprintume muzikos įspūdį“, – teigia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Pirmoji jo sumanytos programos dalis skiriama lietuviškai muzikai. Suskambės Gintaro Sodeikos ir Nijolės Sinkevičiūtės kūrinių premjeros bei teatrališkas Jurgitos Mieželytės opusas, suteiksiantis progą orkestrantams parodyti savo aktorinius gebėjimus.

Emocine koncerto kulminacija turėtų tapti žinomo britų kompozitoriaus Johno Tavenerio kūrinys „Apsauganti skraistė“ (The Protecting Weil). Pasak autoriaus, „mėginau apčiuopti bent nedidelę dalelę kone kosminės Dievo Motinos galios. Dievo Motiną kūrinyje vaizduoja violončelė, per visą kūrinį ji nė akimirką nenustoja dainuoti. Styginius instrumentus galima įsivaizduoti kaip gigantišką jos nesibaigiančios giesmės išplėtimą“.

Solo violončelės partiją kūrinyje atliksiančio M. Bačkaus nuomone, „ši konceptuali kompozicija yra 45 minučių trukmės malda. Mane jis traukia savo simboliškumu, kuris suteikia muzikai naujų prasmių ir gilesnių pajautų“.

Spalio 4 d., antradienis, 18.30 val.
„Minimalistiniai peizažai“

Šiame koncerte skambėsiančią muziką galima apibūdinti kaip garso skulptūras, muzikinius peizažus ar nedidelius garsų tvenkinius, į kuriuos malonu panardinti ausis. Tokios muzikos klausymasis – lyg kraštovaizdžio stebėjimas neturint jokio konkretaus tikslo, nesistengiant skaidyti visumos, tik stebėti vos juntamus pokyčius, kai švelniai dvelkteli vėjas ir pašiaušia medžių lapus. Svarbu atsipalaiduoti ir leistis nešamiems emocijų bei prisiminimų tėkmės. Tai ambientinė muzika: galite ją vadinti „garsų peizažais“ ar „garsovaizdžiais“, nors šiuo atveju neišgirsite jokių elektroninių garsų, tik dvi paprasčiausias akustines gitaras.

Klasikinės muzikos išsilavinimą įgiję „The Gothenburg Combo“ nariai, kaip ir daugelis jų bendraamžių, gimė ir augo supami popmuzikos, hiphopo, house, techno ir panašių garsų. Ši muzika paremta pastoviu ritminiu pulsu, aiškiu tonaciniu centru ir nuolatiniu kartojimu. Duetas stengiasi įtraukti minėtus elementus į savo pasirodymus ir perteikti jų sukeliamus pojūčius.

Programos pagrindą sudaro trys kompozicijos, sukurtos didžiųjų amerikiečių minimalistų Terry’o Riley’o ir Steve’o Reicho, su kuriais duetui teko progų glaudžiai bendradarbiauti.

Spalio 6 d., ketvirtadienis, 18.30 val.
„Muzika nebyliajam filmui“

Koncerto pirmosios dalies programa, pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo M. Bačkaus, „supažindins klaipėdiečius su garsaus džiazo pianisto ir kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino akademine kūryba bei išbandys atlikimo būdą, kai orkestrui grojant užrašytą kūrinį pianistas laisvai improvizuoja. Tai mums bus nauja ir įdomu“. Kartu su orkestru muzikuos ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Kartu jie atliks šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio „Psalmės“ versiją styginių orkestrui, perkusijai ir improvizuojančiam fortepijonui.

Po pertraukos V. Ganelinas ir A. Gotesmanas gyvai įgarsins nebylųjį Alfredo Hitchcocko filmą „Gyventojas: Londono rūko istorija“ (The Lodger: A Story of the London Fog). Tai vienas sėkmingiausių ankstyvųjų žymaus britų režisieriaus darbų, pirmasis trilerio žanro pavyzdys kinematografijoje.

Gyvendamas Lietuvoje V. Ganelinas kartu su „Ganelin Trio“ savo originaliais pasirodymais buvo užkariavęs Europos ir JAV scenas. Izraelyje pianistas toliau tęsia aktyvią koncertinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą.

Spalio 7 d., penktadienis, 18.30 val.
„Keturi saksofonai ir orkestras“

Baigiamajame festivalio koncerte Modesto Pitrėno vedamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras muzikuos kartu su saksofonų kvartetu „Signum“.

Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis saksofonų kvartetas „Signum“ jau keletą metų pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Keturis jaunus muzikus galima išgirsti atliekančius tiek klasikinius kūrinius kvartetui, tiek jų pačių sukurtas gerai žinomų kūrinių aranžuotes, papildytas nauju įkvepiančiu skambesiu. Atlikdamas muziką nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, šis jaunas ansamblis kūrybiškai pasinaudoja šiais gebėjimais, papildydamas savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais.

Puikių atlikėjų interpretacijoje įtaigiai suskambės žymaus amerikiečių minimalisto Philipo Glasso Koncertas keturiems saksofonams ir orkestrui. Šią ekspresyvią programą įrėmins dvi baletinės siuitos: Vlado Jakubėno siuita iš baleto „Vaivos juosta“ ir Igorio Stravinskio siuita iš baleto „Petruška“.

KKS informacija
Parengė Loreta Narvilaitė