Foto: Harald Cramm

Iš tiesų bus trys premjeros, greta „TePra I“ ir „TePra II“ akordeonui solo nuskambės nauja „Jahre ohne Mozart“ („Metai be Mozarto“) versija styginių kvartetui ir akordeonui. Abu „TePra“ opusus įkvėpė viduramžių vienuolės Hildegardos iš Bingeno giesmės, šlovinančios oro ir išminties galią. Rašant šiuos kūrinius man buvo ypač svarbu įsiklausyti į melodijos linijų, dermės ir žodžio santykį, į giesmių emocinį pradą. Kadangi pirmojo „TePra“ inspiracijų šaltinis buvo giesmė „Aer Enim Volat“ („Kai skrenda oras“), panaudojau „oro“ elementus – šnabždesius, dumplių orą – bei perkusinius akordeono efektus. „TePra II“ pagal „O Virtus Sapientie“ („O, išminties jėga“) giesmę – veržlaus ir intensyvaus charakterio, čia man pasitarnavo platus akordeono registras.

„Jahre ohne Mozart“ styginių kvartetui buvo sukurta 2009 metais festivalio „Kasseler Musiktage“ užsakymu. Mozartas čia – absoliučios muzikos sinonimas. Metai be Mozarto – tai metai be muzikos. Uždrausti kūrybos metai, uždraustas Mozartas. Naujoje šių metų redakcijoje styginių kvartetui ir akordeonui opusas iš tiesų pradedamas ir baigiamas Wolfgango Amadeus Mozarto Styginių kvinteto Nr. 4 g-moll (K. 516) intonacijomis. Tai tarsi sustiprina visą kūrinio dramaturgiją, muzikos tragizmą. Muzikos, gimusios iš savojo Mozarto paieškų ilgesio, begalinio noro rašyti...

Dar grįžkime prie naujausių, šiais metais sukurtų „TePra I“ ir „TePra II“. Kūriniai atsirado atlikėjų prašymu ar užsakymu?

„TePra“ buvo parašytos akordeonistės Mirjanos Petercol prašymu jos sumanytam projektui „Hildegarda iš Bingeno ir naujoji muzika“. Programos idėja – sujungti keturių kompozitorių moterų, kurių opusus sieja krikščioniškas sakralus pagrindas, kūrybą. Greta Hildegardos giesmių skambės mano, rusų kūrėjos Sofijos Gubaidulinos ir rumunės Violetos Dinescu kompozicijos. Petercol – unikali menininkė, nuostabi tiek šiuolaikinės, tiek viduramžių muzikos žinovė, taip pat – aktyvi gotiškojo portatyvo propaguotoja. Beje, 2017 m. šis projektas bus atliktas Šv. Hildegardos iš Bingeno benediktinių vienuolyne Riudisheime prie Reino. 

Kuo tau patraukli, artima viduramžiška Hildegardos kūryba? Kaip mintyse susiejai akordeoną ir religines giesmes?

Viduramžių muzikai, menui apskritai visada jaučiau didelę trauką ir susidomėjimą. Ne veltui giedojau grigališkąjį choralą! Hildegarda žavi savo feministine stiprybe: ji buvo ne tik aktyvi muzikos kūrėja, bet ir medicinos, kosmologijos, religijos žinovė ir mąstytoja. Kai kūriai kompozicijos akordeonui solo, jau žinojau, po kokių giesmių jos skambės. Tad gilinausi į minėtas dvi Hildegardos giesmes: „Aer Enim Volat“ ir „O Virtus Sapientie“. Kadangi pirmoji šlovina orą, šią atmosferą perteikiau ir lengva „TePra“ faktūra. Gerokai intensyvesnėje „TeProje II“ kompozicijoje buvo svarbu išlaikyti „O Virtus Sapientie“ giesmės formą, melodijos linijas ir žodžio svarbą, išnaudojant platų akordeono registrą.

Koncerto pristatyme rašoma, kad programa atspindi įvairių laikotarpių Tavo kūrybą.

Seniausias koncerto opusas – 2001 metų „Ave Maris Stella“, naujausi – abu „TePra“ (2015). „Ave Maris Stella, oder zehn Minuten mit Organum“ („Ave Maris Stella“, arba dešimt minučių su organumu“) parašytas Bukovo Meno ir kultūros rėmimo draugijos užsakymu. Šį opusą įkvėpė to paties pavadinimo grigališkojo choralo himnas. Dešimties minučių trukmės kūrinyje naudojama viduramžių muzikos rašymo technika – organumas (kvartų ir kvintų intervalų žaismas), jo pagalba laisvai plėtojama, medituojama, įsiklausoma, styginių instrumentų „giedama“ „Ave Maris Stella“ tema.

Beje, koncerte skambės ir nauja 2003 m. sukurto „Lamentation“ styginių kvartetui redakcija. „Lamentation“ (Garsų rožė moterims iš Ravensbriuko atminti) styginių kvartetui parašyta Brandenburgo žemės Kultūros ministerijos (Vokietija)  užsakymu. Opuso premjerą 2003 m. liepos 20 d. Ravensbriuko memorialiniame komplekse griežė „Tempera“ kvartetas iš Suomijos. Ravensbriukas 1939–1945 m. buvo nacių koncentracijos stovykla moterims, kurioje kalėjo apie 130000 įvairaus amžiaus, 20 skirtingų tautų moterų ir vaikų iš visos Europos (taip pat ir iš Lietuvos). 

„Lamentation“ yra trijų dalių kompozicija. Jos pabaigoje smuikas pizzicato atlieka quasi dainos temą, kurios harmoninį pagrindą sudaro Franzo Schuberto daina „Rylininkas“. Kompozicija baigiama antrojo smuiko solo – vienatvės, skausmo ir liūdesio simboliu.

Kaip tau sekasi gyventi Vokietijoje kūrybine prasme? Kurios muzikinės kultūrinės erdvės dalyve jautiesi labiau – Lietuvos ar Vokietijos?

Persikėlus gyventi į Vokietiją, mano muzika yra gana retai atliekama Lietuvoje. Beveik visos kūrinių premjeros ir kiti atlikimai nuskamba Vokietijoje. Šiam autoriniam vakarui įkvėpė keli paskutiniai praėję sėkmingi projektai – „Vidi aquam: postmodernaus ir grigališkojo choralo dialogas“, atliktas 2013 metais Vokietijoje ir Lietuvoje, bei tais pačiais metais Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvykusi muzikinės istorijos „Vienaragio mįslė“ premjera. Iš tiesų jaučiuosi europinės kultūrinės erdvės dalyve. Bet man labai svarbu neprarasti ryšio su Lietuvos muzikine erdve. Juk iš jos ir esu kilusi...

Kokie Tavo kūrybiniai planai?

Planų daug, bet jų dar nenoriu išduoti, nes esu prietaringa.

Dianos Čemerytės autorinį koncertą „Žvilgsniai“ organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga, remia Lietuvos kultūros taryba, Asociacija LATGA. Bilietus platina Bilietai.lt.

LMIC inf.