Ideali muzikos partnerystė


Anatolijus Šenderovas ir Davidas Geringas festivalyje "NordTöne - Neue Musik aus dem Baltikum"

Nežinia kokiu būdu susikuria sėkminga atlikėjo ir kompozitoriaus partnerystė, tačiau ji dažnai lemia naujų puikių kūrinių atsiradimą ir ilgalaikį jų gyvavimą. Pavyzdžių netrūksta: Ostrobotnijos kamerinis orkestras, jo meno vadovas ir dirigentas Juha Kangas ir suomių kompozitorius Pehras Henrikas Nordgrenas, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, jo meno vadovas Donatas Katkus ir kompozitorius Osvaldas Balakauskas, Lahti simfoninis orkestras ir kompozitorius Kalevi Aho...


nuotr.: Arūnas Baltėnas

Šiandien drąsiai galime kalbėti apie daugiau nei 30 metų besitęsiančią žinomo violončelininko Davido Geringo ir kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrybinę partnerystę. Ji prasidėjo dar 1972 metais, kai kompozitorius šiam atlikėjui sukomponavo ir dedikavo Sonatą violončelei ir mušamiesiems, o kiek vėliau - Keturias pjeses violončelei ir fortepijonui. 1975 metais, violončelininkui pasitraukus į Vakarus, šis bendradarbiavimas nutrūko, tačiau naują kvėpavimą ir kokybę įgavo 10 dešimtmečio pradžioje, kai Davidas Geringas grįžo į Lietuvos muzikinį gyvenimą.

Per tą laiką įvyko nemaža pokyčių: kelių buvusiai sovietų erdvei priklausiusių kompozitorių - Alfredo Šnitkės, Sofijos Gubaidulinos, Arvo Pärto, Gijos Kančelio - muzika tapo itin populiari Vakaruose. Atrodė, kad pavargusi nuo avangardo abstrakcijų Vakarų publika noriai sėmėsi iš Rytų sklindančio emocinio jautrumo ir paprastumo, o svarbiausia - tam tikro daugiaprasmio muzikos pranešimo, teikiančio įvairių interpretacijos galimybių. Liūdesys, abejonė, kontrastingi nevaldomos jėgos protrūkiai ir stojiška rezignacija - visa tai Vakarų klausytoją veikė magiškai. Nemažiau paveikus buvo religinis šios muzikos aspektas.

Anatolijus Šenderovas neslepia savo ankstyvojoje kūryboje patyręs Šostakovičiaus ir Šnitkės įtaką: jam visuomet buvo artima intuityvi raiška, tam tikras neišmąstytas konfliktiškumas, noras kalbėti apie jam svarbius dalykus per aštrius dinaminius kontrastus, įvairių muzikų gretinimą. Tačiau tik po apsilankymo Izraelyje 10-ajame dešimtmetyje kompozitorius savo kūryboje pasuko nuo abstraktokos atonalios muzikos kalbos labiau atpažįstamos muzikos link. Joje išryškėjo senosios žydų muzikos bruožai (ypač archajiškesnio sefardų muzikinio palikimo) bei klezmerio muzikos įtaka, kad ir ką ši plati sąvoka apimtų - religines, ritualines giesmes ar instrumentinę muziką. Mažorinės gamos dermė su pažemintais antruoju ir šeštuoju laipsniais, aritmiška, improvizacinė muzikinės medžiagos plėtotė, emocingi soluojančio instrumento pliūpsniai, pagaliau energetika, sklindanti iš styginio instrumento (dažniausiai violončelės), kūrinio auginimas iš tam tikro teminio "moto" - visa tai suteikė Anatolijaus Šenderovo muzikai ryškų atpažįstamą skambesį, kuriam netrūko magiško paveikumo. Negana to, ji puikiai įsiliejo į jautrios ir emocionalios iš Rytų Europos plūstančios muzikos srautą.

Pagrindiniu kompozitoriaus inspiratoriumi ir atlikimo partneriu, Šenderovo muzikos populiarintoju tapo Davidas Geringas. Jam buvo sukomponuoti "Due canti" violončelei ir fortepijonui (1993), kelios "Sulamitos giesmių" versijos (originali versija balsui ir fortepijonui, 1992), "Con amore" šešioms violončelėms (2002) bei vienas sėkmingiausių pastarųjų metų kompozitoriaus opusų - "Concerto in Do" violončelei ir simfoniniam orkestrui, už kurį kompozitorius festivalyje "young.euro.classic" 2002 metais buvo įvertintas Europos kompozitoriaus premija.

Visi šie kūriniai įsitvirtino nuolatiniame "operatyviajame" Davido Geringo repertuare, juos atlikėjas nuolat įtraukia į programas, koncertuodamas įvairiuose Europos miestuose. 2002 metais Vokietijos įrašų kompanija "Dreyer.Gaido" išleido retrospektyvinį Anatolijaus Šenderovo muzikos albumą, kuriame žymusis violončelininkas dalyvavo įrašant visus kūrinius. "Dreyer.Gaido" vadovo Michaelio Dreyerio bei Davido Geringo iniciatyva Anatolijus Šenderovas svečio teisėmis šiemet yra kviečiamas į festivalį NordTöne - Neue Musik aus dem Baltikum, įvyksiantį liepos 4-10 dienomis Osnabriuke, Vokietijoje.

Festivalyje skambės ištisa Anatolijaus Šenderovo kūrybos retrospektyva, programoje numatyta ir naujausio Anatolijaus Šenderovo kūrinio premjera: muzika Izraelio dramaturgo Joshua Sobolio pjesės "Getas" pastatymui Osnabriuko miesto teatre (režisierė Ramunė Kudzmanaitė). Pjesėje pasakojama apie Vilniaus geto teatrą, gyvavusį nacių okupacijos metais (1941-1943). Nepaisydamas kalbų, kad "kapinėse teatrui ne vieta", Vilniaus geto teatras prieš neviltį pasitelkė dainą, satyrą ir net nacių režimo kritiką, tuo įrodydamas, kad menas gali teikti drąsos ir vilties net žiauriausiomis aplinkybėmis. Kompozitorius, neseniai sukūręs muziką to paties pavadinimo filmui, teigė vengęs iliustratyvumo, siužeto diktato ir siekęs kurti "savo filmą", kuris dialogiškai sąveikautų su spektaklio siužetine linija.

© Daiva Parulskienė

Lietuvos muzikos link Nr. 8

0