Vidmantas Bartulis pakeliui tarp Kanados ir Tatarstano, tarp biblinių istorijų ir absurdo teatro



nuotrauka: Arūnas Baltėnas

"Introspektyvi, kontempliatyvi, elegiška, kupina humoro ir poezijos" - taip Vidmanto Bartulio kamerinę muziką Kanados publikai pristatė Jeremy Bellas, naujos muzikos koncertų ir interdisciplininių projektų agentūros Numus meno vadovas. Iš nemažo pluošto lietuvių šiuolaikinių kompozitorių kūrinių jis atsirinko keturis Bartulio kamerinius kūrinius, kuriuos įtraukė į keturių koncertų ciklą trijuose Kanados miestuose, pavadintą "Bartulio festivaliu". Kovo 8-11 dienomis Wilfrido Laurier universitete Waterloo mieste, Toronto Muzikos galerijoje, ir Forrest City salėje Londone, Ontarijo provincijoje, kompozitorius dalyvavo pirmą kartą Kanadoje atliekant jo Amen (1992) sopranui, kameriniam ansambliui ir fonogramai, Skaldyklą I (2001) kameriniam ansambliui, I Like F. Schubert (1998) styginių orkestrui bei Styginių kvartetą Nr. 2 Psalmės (1999). Šis įvykis neeilinis dar ir tuo, kad visus lietuvių kompozitoriaus kūrinius savarankiškai parengė ir atliko Kanados muzikantai - specialiai šiam projektui suburtas kamerinis ansamblis Ergo, Wilfrido Laurier universiteto kamerinis orkestras ir Pendereckio styginių kvartetas ("Bartulio festivalio" organizatorius Jeremy Bellas šiame kvartete griežia pirmuoju smuiku), atskiroje programoje Wilfriedo Laurier universitete atlikęs Styginių kvartetą Nr.2.

Tarp ryškiausių bruožų galima paminėti polinkį į didelius kontrastus, išraiškos kraštutinumus ir neįprastą instrumentuotę. Bartulis akivaizdžiai nesiekia su kuo nors tapatintis. Iš trijų kūrinių, kuriuos atliekant dalyvavo Wilfriedo Laurier universiteto kamerinio orkestro muzikantai, labiausiai sudomino kūrinys labiausiai intriguojančiu pavadinimu - kvaziminimalistinė, kone hipnoziškai paprastutė pjesė, savo temomis gimininga Schuberto Kvintetui C-dur su dviem violončelėmis.
Toronto Star

"Bartulio festivalyje" kompozitorius taip pat skaitė paskaitas Wilfrido Laurier ir Vakarų Ontarijo universitetų kompozicijos ir kamerinės muzikos katedrų studentams, kuriose pasakojo apie lietuvių šiuolaikinės kamerinės muzikos žanrinius, stilistinius bruožus, komponavimo principus, vietą XX amžiaus pasaulio muzikos kontekste, taip pat surengė pusvalandžio paskaitą apie jo požiūriu svarbiausius XX ir XXI a. styginių kvartetus, aptariant šio žanro raidos perspektyvas. Šiuo festivaliu buvo pradėtas tarptautinis kultūrinių mainų projektas, kurį rengia tarptautinė šiuolaikinės muzikos platinimo asociacija "Ergo Projects" ir ISCM Lietuvos bei Kanados skyriai. Ilgiau nei metus truksiančiame projekte Lietuvai atstovaus kompozitoriai Šarūnas Nakas, Vytautas Germanavičius, Bronius Kutavičius ir Algirdas Martinaitis. Rudenį Kaune festivalyje "Iš arti" bei Vilniuje turėtume išgirsti naujausią Kanados kompozitorių muziką.

Gegužės pradžioje Vidmanto Bartulio laukia dar viena kelionė. Tik šįsyk ne į vakarus, o į rytus - tranzitu į kasmetinį šiuolaikinės muzikos festivalį "Mus-Transit" Kazanėje, Tatarstane. Festivalio programoje šiemet numatyti Bartulio, Vytauto Germanavičiaus ir Algirdo Martinaičio kamerinių kūrinių atlikimai ir jų dalyvavimas atidarant Sofijos Gubaidulinos šiuolaikinės muzikos centrą Kazanėje, susitikimai ir pokalbiai su vietos muzikine bendruomene.

Savo premjeros birželio mėnesį laukia vienas didžiausių ir ilgiausiai nuo pirminės idėjos iki koncertinio atlikimo augintų Vidmanto Bartulio kūrinių. Jo naują oratoriją Nelaimėlis Jobas - penkių dalių kompoziciją mišriam chorui, simfoniniam orkestrui ir penkiems solistams - Vilniaus festivalyje diriguojant Robertui Šervenikui atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir penki solistai.

Pasak kompozitoriaus, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. "Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodant jį kaip dviejų jėgų - aukščiausios ir žemiausios - įkaitą, - pasakoja Bartulis. - Iš šio, kiek kitokio požiūrio ir kilo kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo Rašto Jobo knyga nėra atpasakojama nuosekliai. Lotyniško teksto funkcija čia daugiau fonetinė nei prasminė - kaip garso išgavimo, jo artikuliavimo priemonė". Kūrinyje išlaikoma literatūriniam šaltiniui artima komentarų ir atsakymų struktūra. Čia labai svarbus choro vaidmuo - tai visur ir visada esanti gaivališka jėga, oratorijos atomazgoje prabylanti Dievo žodžiais. Biblinės istorijos pagrindinė mintis ir moralas išlieka autentiški: nepaisant nelaimių, Jobas lieka ištikimas Dievui, ir tas pasitikėjimas pelno jam prarastąją laimę ir gerovę.

Vidmanto Bartulio kūryba kaskart stebina ir žavi stilistiniu bei žanriniu spalvingumu, iš esmės skirtingų meninių projektų įvairove - nuo religinių kompozicijų iki absurdo teatro. Vienas tokio kompozitoriaus universalumo pavyzdžių turėtų būti liepos 2 d. Vilniuje, Katedros aikštėje įvyksianti kantatos Mūsų Lietuva premjera, skirta Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienai. Pasak autoriaus, žanro apibūdinimas čia daugiau sąlyginis, kadangi kūriniu siekta sukurti muzikinį reginį, šventę žiūrovams. Jai apipavidalinti ir režisuoti kompozitorius pasikvietė savo ilgametį bendražygį - dailininką Joną Arčikauską. Tradicinis kantatai chorinis dainavimas čia jungiamas su roko, popmuzikos, kino epizodais. Greta Petro Bingelio diriguojamo Kauno valstybinio choro ir Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro publika girdės lietuviškos popscenos žvaigždes Marijoną Mikutavičių ir grupę ŽAS, išvys filmuotą medžiagą apie visus buvusius Lietuvos prezidentus. Kompozitorius prasitarė, kad projekto pabaigoje žiūrovų laukia staigmena. Kantata Mūsų Lietuva pradės muzikinių renginių ciklą, skirtą III Pasaulio lietuvių dainų šventei.

© Rimutė Brilienė

Lietuvos muzikos link Nr. 6

0