ATLIKĖJAS. Chordos: kvartetas, alsuojantis dabartimi


Bene intelektualiausias kamerinio muzikavimo žanras – styginių kvartetas – visuomet buvo ryškus Lietuvos muzikinėje kultūroje. Pirmųjų Lietuvos klasikų Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 19 a. sukurti kvartetai iki šiol griežiami ir įeina į Lietuvos profesionaliosios muzikos lobyną, o apie gilias kvartetinio muzikavimo tradicijas byloja ne tik namų muzikavimo faktai, bet ir 20 a. suklestėjusi profesionaliojo kvarteto era. Susikūrę Lietuvos, Vilniaus, Čiurlionio styginių kvartetai Lietuvos kompozitoriams tapo profesionalia kūrybine laboratorija, kurioje atsirado jų saviti ir naujoviški kameriniai kūriniai.

Į lietuvių kvarteto atlikėjų meną Europa atkreipė dėmesį 1972 m., kai prestižiniame tarptautiniame festivalyje Lježe (Liege) Belgijoje Vilniaus kvartetas pelnė aukso medalį. Tik gyvenusiems sovietų okupacijos laikmečiu žinoma, kiek reikėjo pastangų išsiveržti iš už "geležinės uždangos" ir būti keliskart pranašesniems už, pavyzdžiui, proteguojamus kolektyvus iš Maskvos. Vilniaus ir Čiurlionio styginių kvartetai šiandien intensyviai koncertuoja, dalyvauja Europos festivaliuose, abu yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Ko gero, jų sėkmingas pavyzdys įkvėpė savo koncertinio kelio pradžiai ir daugiau styginių kvartetų Lietuvoje.

nuotrauka: Darius Stabinskas

Prieš 10 metų, 1997-aisiais, susibūrė naujas styginių kvartetas “Chordos”, kurio tuometiniai nariai – jauni atlikėjai Ieva Sipaitytė (I smuikas), Eglė Jurašūnaitė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Darius Stabinskas (violončelė) – atėjo su ryškia savo epochos dvasia, kupini originalių idėjų ir pasišventimo dabarties muzikos sklaidai. Naują kvėpavimą įgavo ir Lietuvos kompozitoriai, suradę kūrybingų bendraminčių ir savotišką savo kūrinių gyvavimo garantą.

Įkurti nuolat koncertuojantį kvartetą ir atlikti naujausius kūrinius sugalvojo violončelininkas Darius Stabinskas (dabar jis yra senosios muzikos ansamblio „Banchetto musicale“ siela) ir altininkas Robertas Bliškevičius. Profesionalumą patikrinę Haydno ir kitų klasikų kvartetais, atlikėjai pravėrė duris į tuomet jiems dar gan neįprastą moderniosios muzikos pasaulį.

Kvartetas sėkmingai prisistatė šiuolaikinės muzikos festivalyje "Jauna muzika" (1997), kur atliko Algirdo Martinaičio Mirtis ir mergelė, Nomedos Valančiūtės Ligoninės parko fragmentas ir Vidmanto Bartulio „Ant kalno“ pasaulines premjeras; taip pat festivalyje "Gaida" (1998), kur griežė Jurgio Juozapaičio, Donato Prusevičiaus, Rasos Bartkevičiūtės, Vlado Švedo styginių kvartetų premjeras. Šie įvykiai lėmė ir pagrindinę “Chordos” repertuaro kryptį.

Dabartinės sudėties “Chordos” – Ieva Sipaitytė (I smuikas), Aidas Strimaitis (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė) – netrukus pradėjo koncertuoti už Lietuvos ribų: atliko švedų ir lietuvių kūrinius su Malmės „Ars nova“ kvartetu Švedijoje, griežė “MaerzMusik” festivalyje Berlyne, koncertavo Paryžiuje, Briuselyje, Strasbūre, Maskvoje.

2005 metais “Chordos” kvartetas griežė tris pasaulines premjeras austrų festivalyje “Klangspuren” greta tokių įžymybių, kaip Arditti ir Minguet kvartetai bei Frankfurto šiuolaikinės muzikos ansamblis. Jų atliekami Ramintos Šerkšnytės Rytų elegija, Vokietijoje gyvenančios rusų kompozitorės Olgos Rajevos „Empfindung“ ir austrų kompozitorių kūriniai bylojo apie visavertį kvarteto įsiliejimą į Europos šiuolaikinės muzikos atlikėjų elitą.
 
Šiuolaikinės lietuvių muzikos sklaida neabejotinai yra bene svarbiausia „Chordos“ styginių kvarteto misija. Per savo gyvavimo metus kvartetas yra atlikęs daugybės lietuvių kompozitorių naujų kūrinių premjeras, tarp kurių neabejotinai ryškiausi kūriniai yra Algirdo Martinaičio „Mirtis ir mergelė“, Nomedos Valančiūtės „Ligoninės parko fragmentas“, Vidmanto Bartulio O, brangioji, Onutės Narbutaitės, Anatolijaus Šenderovo kvartetai, Ryčio Mažulio Sans pause ir daugybė kitų. O kiek naujos muzikos kvartetas atliko susibūręs su kitais kolegomis (“Gaida Ensemble”, “Nepaklusnieji”, Vilniaus festivalio orkestras), nepavyktų nė išvardyti.

Vienas svarbiausių idėjų generavimo variklių, reikšmingų dabarties muzikinei kultūrai, yra gyvas kūrėjų ir atlikėjų bendravimas, bendras kūrybinis procesas, apimantis ir naujų atlikimo raiškos būdų paieškas, ir gaidų korekcijas pagal kvarteto narių redakciją, ir kiek kitokios kūrinio koncepcijos atsiradimą repeticijose. Pasak Roberto Bliškevičiaus, kompozitorius ir atlikėjas prie kūrinio priartėja turėdami dažnai skirtingus naujojo opuso įsivaizdavimus, tačiau dirbant drauge pasiekiamas bendras rezultatas. Atlikėjams svarbu „perskaityti“ autorių teisingai. Galbūt todėl net ir jauniausi lietuvių kompozitoriai gausiai kuria muziką styginių kvartetui arba keliems instrumentams su kvartetu. Turėdami tokius patikimus kūrybinius partnerius, jie gali neriboti savo idėjų ir galimybių lauko.

Akivaizdu, kad moderniosios muzikos atlikėjams reikia ne tik didelio meistriškumo, bet ir drąsos, kad galėtų laužyti susiformavusius atlikimo principus, dalyvauti kartais ekstremaliose intelektualiose bei fizinėse situacijose (pavyzdžiui, atliekant mikrotoninius ir mikroritminius Ryčio Mažulio kūrinius). Nepaisant to, kvarteto nariai kiekvieną naują kūrinį, jų žodžiais tariant, pamilsta kaip vienintelį, giliai jį išstudijuoja ir permąsto. Tik suradę visus „užkabinantį“ grūdą, jie gali perteikti muziką publikai. Ir tikrai ne už sunkų darbą įveikiant sudėtingą medžiagą, o už bendraminčių pasišventimą Rytis Mažulis Chordos kvartetui dedikavo savo „Sans pause“, o nemažai kompozitorių rašo kvartetus įsivaizduodami tik Chordos atlikėjus.

Kita svarbi šiuolaikinio atlikėjo misijos pusė – supažindinti Lietuvos publiką su ryškiausiais dabarties kompozitoriais. Dalyvaudamas Lietuvoje rengiamuose festivaliuose „Gaida“, „Jauna muzika“, „Marių klavyrai“, „Permainų muzika“, Chordos styginių kvartetas atliko nemenką naujausios užsienio autorių (nuo latvių iki amerikiečių) muzikos dalį. Kol kas jie vieninteliai Lietuvoje griežia Mortono Feldmano, Gavino Bryarso, George‘o Crumbo, Steve‘o Reicho, György Ligeti, Krzysztofo Pendereckio, Magnuso Lindbergo kvartetus. Taip pat jie yra vienintelis styginių kvartetas, visiškai pasirengęs gyvos muzikos ir elektronikos projektams. Dabartiniai akademinės muzikos projektai sudėtingi ne tik reikiamos technikos kokybe, bet ir gyvo atlikėjo santykiu su ja. Atlikėjams tenka pajungti save visiškai kitai tvarkai, kūrinio medžiagos viešpatavimui, įveikti sudėtingus ritmikos, intonacijos ir sinchrono išbandymus.

Dar vieną tokį ekstremalų savo repertuaro puslapį "Chordos" kvartetas atvers artėjančiame festivalyje "Jauna muzika" 2007 balandžio 20 ir 28 dienomis. Parengti intriguojantys kūriniai: Ezequielio Viñao „La noche de las noches“, George‘o Crumbo „Black Angels“, Steve‘o Reicho „Different Trains“ bei trys lietuviškos premjeros: Šarūno Nako „Also sprach Balakauskas“, nauja Čiurlionio Styginių kvarteto dekonstrukcija Antano Jasenkos ir Antano Kučinsko kūrinyje kvartetui ir gyvai elektronikai „Out of Čiurlionis“ bei intriguojanti Justės Janulytės instaliacija „Kvėpuojanti muzika“ styginių kvartetui su elektronika. Dvi pastarosios kvarteto programos festivalyje „Jauna muzika“ byloja apie jauno kolektyvo pasirengimą naujiems iššūkiams.

© Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos muzikos link Nr. 14

0