RENGINIAI. Ryčio Mažulio "ajapajapam" Huddersfielde


Daugiau nei 35 minučių trukmės Ryčio Mažulio kompozicija "ajapajapam" 12 balsų, styginių kvartetui ir elektronikai lapkričio 23 d. bus atlikta Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje. Kūrinį pristatys britų vokalinės muzikos ansamblis "Exaudi" ir vienas įdomiausių bei keisčiausių britų šiuolaikinės muzikos ansamblių "Apartment House". Apie šią vieno garso kompoziciją, vieną radikaliausių Ryčio Mažulio kūrinių, LML kalba su ansamblio "Apartment House" vadovu, violončelininku Antonu Lukoszevieze.


Anton Lukoszevieze

- Kaip susidūrėte su Ryčio muzika ir kodėl nusprendėte atlikti būtent šį kūrinį?

- Prieš kelerius metus žiūrinėjau MILC interneto puslapį, skaitinėjau apie įvairius kompozitorius bei jų kūrybą ir mane labai sudomino Ryčio muzikos aprašymai, partitūrų pavyzdžiai. Tuomet paprašiau Mažulio muzikos įrašų (taip pat ir kitų kompozitorių) ir tiesiog įsimylėjau jo muziką.

- Šį kūrinį traktavote kaip iššūkį ar kaip tinkamą eksperimentinį priedą prie "senos ir naujos" muzikos programos, planuotos Huddersfieldo festivaliui?

- Nemanau, kad savo kaip atlikėjo veikla atlieku kokią nors korporacinę ar konformistinę funkciją, veikiau bandau atrasti tai, kas muzikoje nauja, gaivu ir kiek keista, noriu tuo mėgautis ir parodyti pasauliui. Jeigu tai yra iššūkis - puiku, bet paprasti ir įdomūs dalykai man irgi patinka. Jamesas Weeksas, "Exaudi" direktorius, yra puikus mano bičiulis, mums rūpi panašūs dalykai, mes jau kurį laiką norėjome ką nors nuveikti kartu. Tad kai parodžiau Mažulio kūrinį, jį tai labai sudomino.

- Jūs ir jūsų ansamblis "Apartment House" esate žinomi eksperimentinės muzikos tyrinėtojai. Kaip jūsų repertuare tinka Ryčio kūrinys?

- Puikiai, nes jis praplečia klausytojų laiko ir to, kas yra muzika, suvokimą. Tai yra tikros patirtys, kitaip nei dažnai gana įprastas naujosios muzikos koncertų formalumas. Man regis, šis kūrinys iš esmės priartėja prie to, kas yra muzikos "klausymasis", ne tik girdėjimas. Iš tikro aš negalvoju apie repertuaro sudarymą, to gal reikia internetiniams puslapiams ir t. t. Tiesiog savo soliniuose pasirodymuose, bendruose projektuose ar su savo grupe noriu atrasti ir atlikti muziką, kurią mėgstu, kuri mane intriguoja.

- Ką manote apie tariamą Mažulio "nesirūpinimą" atlikėjų patogumu ar saviraiškos poreikiu?

- Kai kuriai muzikai reikia tradiciškesnio atlikėjo kaip interpretuotojo požiūrio, kitų tipų kūrybai labiau reikia repetityviškumo, būsenos ir t. t. Kartais tiesiog reikia atlikti savo darbą! Jau esu grojęs vieną natą visą valandą, kaip ir triukšmingą, garsią muziką tam tikrą sekinantį laiko tarpą, taigi tai nėra problema.

- Kūrinys bus atliekamas tradicinėje koncertinėje aplinkoje, ar planuojate panaudoti ir kitas išraiškos priemones, tokias kaip vaizdo projekcija, judesys ir pan.? Kokie yra kiti programos kūriniai?

- Manau, kad paprastai, gal kiek daugiau dėmesio skirsime apšvietimui, bet dėl to dar turime apsispręsti. Kitas programos kūrinys yra Corneliuso Cardew "Ode Machines" iš kūrinio "The Great Learning" penktojo paragrafo.

- Ir dar, ar turite šaknų Baltijos šalyse? Jūsų pavardė skamba taip lietuviškai...

- Mano tėvo šeima į Jungtinę Karalystę (o paskui JAV) persikėlė 1890 m. iš Lietuvos. Viena šeimos atšaka liko Lietuvoje, 1940 m. NKVD, Stalinas ją išvežė į Sibirą ir sunaikino. Yra likusi nuostabaus mano dėdės kalėjimo nuotrauka, daryta NKVD genocido muziejuje Vilniuje. Turiu jos kopiją. Jis buvo vardu Jonas Lukoševičius. Mano senelis buvo vardu Antanas Lukoszevieze (!). Didžiuojuosi savo lietuviška kilme, nors Lietuvoje dar neteko būti, tačiau turėjau laimingą vaikystę augdamas tarp savo senelių ir tetų, kurie visi buvo lietuviai.

© Veronika Janatjeva

Lietuvos muzikos link Nr. 13

0