Valentinas Bagdonas

Valentinas Bagdonas (1929-2009) kompozicijos pradėjo mokytis 1953 m. Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje pas Vytautą Klovą. 1956-1965 m. studijavo Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija), prof. Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1957-1967 m. Valentinas Bagdonas dirbo Vilniaus kultūros švietimo mokykloje, 1967-1997 m. (su pertraukomis) dėstė teorines disciplinas M. K. Čiurlionio menų mokykloje. 1969-1971 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos konsultantas, 1971-1979 m. - atsakingasis sekretorius, 1979-1984 m. - valdybos pirmininko pavaduotojas. Kompozitorius aktyviai užsiėmė publicistine veikla: dalyvavo radijo ir televizijos laidose, rašė spaudoje apie lietuvių muziką (per 70 publikacijų). Straipsniuose dažniausiai kėlė muzikos vaikams problemas. Dirbo Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame muziejuje-bute.

Valentino Bagdono kūriniai skambėjo buvusiose Sovietų Sąjungos bei socialistinėse respublikose (Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Vengrijoje), Japonijoje, JAV, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Kompozitorius dalyvavo "Muzikos rudens" festivaliuose, buvo vienas iš "Dainų dainelės" konkurso iniciatorių ir organizatorių. Už vokalinius ir instrumentinius kūrinius Valentinas Bagdonas Lietuvoje gavo 13 premijų, tarp jų - pirmąją premiją už choreografinį paveikslą "Pelenų lopšinė" (1967), Stasio Šimkaus (1979), Juozo Gruodžio (1984), Jono Švedo (1985), Franzo Schuberto (1998) premijas.

Valentinas Bagdonas - labai produktyvus kompozitorius (per 800 kūrinių). Jo kūryba apima platų žanrų spektrą. Kompozitorius pirmasis lietuvių muzikoje parašė koncertus anglų ragui, birbynei, trimitui. Išskirtinis kompozitoriaus kūrybos baras - muzika vaikams (apie 100 vokalinių kūrinių, per 150 įvairių instrumentinių pjesių, sonatų, ciklų fortepijonui, akordeonui, birbynei, kanklėms, fleitai, kitiems instrumentams). Taip pat kompozitorius daug muzikos yra parašęs liaudies instrumentų ansambliams ir orkestrams. Kūriniams būdingas nacionalinis charakteris, melodingumas, lyriškumas, kartais - groteskas. Stambiose formose šalia tradicinių išraiškos priemonių kompozitorius naudoja ir šiuolaikiškesnes (dodekafoniją, aleatoriką). Muzikoje vaikams Valentinas Bagdonas nevengia aštresnių sąskambių. Kompozitoriaus nuomone, jo kūrybos braižas pasikeitė apie 1970 metus, kai jis sukūrė Sonatą smuikui ir altui Nr.1. Iki tol vyravusį stilistinį margumą bei eksperimentavimą įvairiais sąskambiais pakeitė vieningesnė stilistika bei diatoniškesnis muzikos skambesys.