Stasys Vainiūnas

Stasys Vainiūnas garsus muzikos atlikėjo ir kūrėjo darbais. Kompozitorius priklauso Balio Dvariono ir Antano Račiūno kartai, šių kompozitorių reikšminga kūrybos dalis atsirado dramatiškų istorinių permainų laikotarpiu. Svarbiausias Stasio Vainiūno kūrybinės laboratorijos instrumentas - fortepijonas, o didžiąją kūrybos dalį sudaro instrumentiniai kūriniai - nuo smulkių pjesių iki stambių opusų. Vainiūno kūrybos stilistika evoliucionavo iki pat paskutinio opuso. Pirmiesiems kūriniams būdingos vėlyvojo romantizmo, impresionizmo tendencijos, virtuoziškumas, vėliau kompozicijų stilius pamažu įgavo ryškų tautinį atspalvį. Kompozitorius nuolat ieškojo naujų raiškos būdų, meninių sprendimų, ir vėlyvuosiuose opusuose beveik atsisakė folkloro citavimo, ne taip griežtai laikėsi klasikinių formų; melodika, harmonija, instrumentuotė tapo sudėtingesnės, spalvingesnės. Nemažiau reikšminga ir pedagoginė Stasio Vainiūno veikla. Visą gyvenimą dėstęs pianistams, jis išugdė kelias atlikėjų kartas.

Renata Varanavičiūtė

Kameriniai ir simfoniniai kūriniai - Sonata smuikui ir fortepijonui

X
Kameriniai ir simfoniniai kūriniai - Sonata smuikui ir fortepijonui

Rapsodija lietuviškomis temomis op.20

X
Rapsodija lietuviškomis temomis op.20

Trio

X
Trio

Koncertas Nr.1 op.15, III dalis

X
Koncertas Nr.1 op.15, III dalis

Biografija

Stasys Vainiūnas (1909-1982) garsus muzikos atlikėjo ir kūrėjo darbais. Kompozitorius priklauso Balio Dvariono ir Antano Račiūno kartai, šių kompozitorių reikšminga kūrybos dalis atsirado dramatiškų istorinių permainų laikotarpiu.

Stasys Vainiūnas kūryboje ypatingą dėmesį skyrė fortepijonui, su šiuo instrumentu susiję reikšmingiausi kūrybiniai laimėjimai. "Mažąja vabzdžių siuita" kompozitorius išgarsėjo kaip miniatiūros meistras, jo kvintetai dviem smuikams, altui, violončelei ir fortepijonui buvo šio žanro pirmieji pavyzdžiai lietuvių muzikoje, o visą kūrybą vainikavo stambios formos kūriniai, tarp kurių - 4 koncertai fortepijonui ir orkestrui.

Nemažiau reikšminga ir koncertinė bei pedagoginė Stasio Vainiūno veikla. Jis buvo pirmasis lietuvių pianistas, dalyvavęs tarptautiniame konkurse Vienoje ir pelnęs laureato vardą. Visą gyvenimą dėstęs pianistams, Stasys Vainiūnas išugdė kelias atlikėjų kartas.

Stasys Vainiūnas gimė 1909 m. balandžio 2 d. Rygoje. Muziko meninė pasaulėjauta brendo gimtajame mieste, kur pagrindiniai muzikinio gyvenimo centrai buvo konservatorija ir Nacionalinis teatras, o kūrybinį kontekstą formavo įvairių kultūrų ir stilių samplaika - latvių nacionalinė muzika, pasaulinė klasika, iš Vakarų sklindančios modernios idėjos. Stasys Vainiūnas 1923-1934 metais studijavo Rygos konservatorijoje (Arvydo Daugulo fortepijono ir Jazepo Vytuolo kompozicijos klasėse), lankė lietuvių gimnaziją (1923-1928), vertėsi privačiomis muzikos pamokomis, dirbo muzikos mokytoju lietuvių gimnazijoje (1930-1938), vargonavo Šv. Alberto bažnyčioje, vadovavo gimnazijos ir bažnyčios chorams, o 1935 m. tobulinosi Vienoje pas profesorių Eduardą Steuermanną, daugelio Schönbergo kūrinių pirmąjį atlikėją. 1931 metais įvyko pirmieji Stasio Vainiūno rečitaliai Rygoje ir Kaune, plačiai aprašyti to meto spaudoje. 1938 m. Stasys Vainiūnas išvyko į Lietuvą, kur dirbo Klaipėdos, vėliau - Šiaulių muzikos mokyklose, nuo 1942 metų - Kauno konservatorijoje, 1943-1944 metais - Kauno teatre koncertmeisteriu, o nuo 1949 metų - valstybinėje konservatorijoje Vilniuje, 1953 metais tapo profesoriumi. Stasys Vainiūnas mirė 1982 m. spalio 18 d.

Svarbiausias Stasio Vainiūno kūrybinės laboratorijos instrumentas - fortepijonas, o didžiąją kūrybos dalį sudaro instrumentiniai kūriniai - nuo smulkių pjesių iki stambių opusų. Kompozitorius sukūrė apie 30 kompozicijų fortepijonui solo, 14 orkestrinių kompozicijų (su fortepijonu ir be), 6 kūrinius įvairios sudėties kameriniams ansambliams, apie 40 solo bei choro dainų.

Stasio Vainiūno kūrybos stilistika evoliucionavo iki pat paskutinio kūrinio. Pirmiesiems kūriniams būdingos vėlyvojo romantizmo, impresionizmo tendencijos, virtuoziškumas, vėliau kompozicijų stilius pamažu įgavo ryškų tautinį atspalvį. Kompozitorius nuolat ieškojo naujų raiškos būdų, meninių sprendimų, ir vėlyvuosiuose opusuose beveik atsisakė folkloro citavimo, ne taip griežtai laikėsi klasikinių formų; melodika, harmonija, instrumentuotė tapo sudėtingesnės, spalvingesnės.

 

© Renata Varanavičiūtė

 



S. Žiūraitienė. Vainiūno koncertas fortepijonui su orkestru Nr.2. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957

Kazys Jasinskas. Stasys Vainiūnas. - Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960

Stasys Vainiūnas. Kūrybinės veiklos apžvalga. Dienoraščio puslapiai ir laiškai. Amžininkų atsiminimai. Parengė Ona Narbutienė. - Vilnius: Vaga, 1991

Saulinė Atkočaitytė. Stasio Vainiūno kūriniai fortepijonui. - Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2002

 

 

 

0