Nijolė Sinkevičiūtė

Kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė (g. 1956) kiekvienam savo kūriniui siekia sukurti atskirą idėjų ir išraiškos pasaulį, atsispiriantį, pačios kūrėjos žodžiais tariant, nuo „savotiško aplinkybių debesies“. Plačiausiai publikai pažįstama jos kūrybos sritis – muzika chorui, su kuria autorė susipažino dar ankstyvoje vaikystėje. Muzikės kūriniai skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be jos dainų neįsivaizduojamas dainų švenčių repertuaras. Savotiškai „instrumentuodama“ žodį, tekstą N. Sinkevičiūtė chorą paverčia orkestru, atveriančiu įvairiausias žmogaus balso galimybes. Dažnai muzikinis chorinių kūrinių garsovaizdis praturtinamas teatriniais elementais, judesio, gesto dinamika, yra vienijamas  siužeto. Neretai kūrėjos muzikoje išnyra ir kompozitorei išskirtinai svarbios liaudies dainos įtaka. N. Sinkevičiūtė yra parašiusi daug muzikos vaikams, o kompozitorės muzika fortepijonui sudėta į autorinius natų leidinius. Pastaruoju metu jos kūrybinių eksperimentų erdve vis dažniau tampa tiek dramos, tiek muzikinis teatras.

Rasa Murauskaitė

Carpe diem (Discusio)

X
Carpe diem (Discusio)

Ave Maria

X
Ave Maria

Ne dėl žalio vyno

X
Ne dėl žalio vyno

Biografija

Nijolė Sinkevičiūtė (g. 1956) 1977 m. baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, Algimanto Kubiliūno kompozicijos klasę, 1983 m. – Lietuvos muzikos akademiją, kur kompozicijos mokėsi pas Vytautą Laurušą. 1981–1991 m. ji dirbo „Vagos“ leidyklos muzikos leidinių redaktore, 1994–2003 m. – Vilniaus Yamaha muzikos mokykloje, 2003–2010 m. – Vilniaus kolegijos Menų fakultete, 2003–2012 m. – LRT vaikų chore. Nuo 2011 m. N. Sinkevičiūtė dėsto sceninę ritmiką Klaipėdos universiteto Menų akademijos Teatro katedros ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos katedros studentams. Nuo 2012 m. ji užima Klaipėdos jaunimo teatro kompozitorės ir muzikos vadovės pareigas. Kompozitorė ne kartą dalyvavo chorų, vokalinių ansamblių, pianistų konkursų vertinimo komisijų darbe.

Didžiausią dalį N. Sinkevičiūtės kūrybos dalį sudaro muzika chorui. Nuo vaikystės dainavusi ir būrusi įvairius kolektyvus, patirties sėmusis iš tėčio, chorvedžio ir muzikos pedagogo Stasio Sinkevičiaus, kūrėja, siekdama dar geriau perprasti choro specifiką, 1996–2012 m. dainavo Klaipėdos chore „Aukuras“. Kompozitorė nuolatos pildo lietuvišką chorinį repertuarą, nuo 2009 m. aktyviai bendradarbiauja su Amerikos lietuvių chorais, noriai dalyvauja kūrinių rengimo procese, glaudžiai bendradarbiaudama su atlikėjais.

Kūrėja yra parašiusi nemažai muzikos vaikams. Jai būdingos gana paprastos, lengvai įsimenamos, charakteringos melodijos, lydimos sudėtingų akomponimentų. Didelį dėmesį kūrėja skiria tekstams – vaikų muzikai ji renkasi profesionalius eilėraščius ar liaudies dainas.  N. Sinkevičiūtė mėgsta iš atraktyviausių teksto garsų sukurti ritmizuotus „papuošimus“, kurie mažiesiems atlikėjams nesudėtingai įveikiami ir patrauklūs dėl sukuriamos unikalios nuotaikos.

Svarbus kompozitorės profesinio gyvenimo puslapis – dainų šventės. Jos kūriniai skambėjo Respublikinėje moksleivių (1996), 1997, 2003, 2007 ir 2009 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėse, Baltoskandijos dainų šventėse, vykusiose 2000 m. Norvegijoje, 2002 m. Lietuvoje, 2008 m. Estijoje, 2010 m. Islandijoje. 2006 m. jos muzika skambėjo Amerikos lietuvių dainų šventėje Čikagoje, 2010 m. – Toronte. 2014 m. vykusioje dainų šventėje „Čia mano namai“ N. Sinkevičiūtė buvo Teatro dienos kompozitorė, jos kūrinius buvo galima išgirsti ir 2016 m. Moksleivių dainų šventėje.

N. Sinkevčiūtės kūriniai chorui „Bitės“, „Bildukas“, „Naktis tvartelyje“, „Carpe diem“ skamba konkursuose ir festivaliuose užsienyje, yra nuolatinio Lietuvos chorų repertuaro dalis. Kompozitorė yra konkurso „Dainos moksleivių chorams“ (1996) laureatė, jos choriniai-instrumentiniai kūriniai „Spalvotasis ciklas“, kantata „Saulės kelias“ ir miniatiūrų ciklas „Kalėdinė muzika“ apdovanoti 1995–1997 m. Stasio Šimkaus premijomis. 2015 m. muzikė buvo įvertinta D. Tamulevičiūtės premija už geriausią muziką dramos spektakliui.

Kiekvienai N. Sinkevičiūtės rašomai kompozicijai būdingas ypatingas įsigilinimas į jos kontekstą, kuris tampa atspirties tašku kūrybiniam procesui. Kompozitorė išplečia tradicines choro muzikos kūrinių formas keliais būdais. Smulkias, dažniausiai tridalės formos miniatiūras ji jungia į ciklus, kurių dalis sieja daugiau ar mažiau išryškinta siužetinė linija („Spalvotasis ciklas“, „Kalėdinė muzika“, „Saulės kelias“). Chorinės kompozicijos „Naktis tvartelyje“, „Carpe diem“, „Miškas“, „Karuselė“ parašytos variacine rondo forma. Kai kurie autorės kūriniai yra praturtinti teatriniais elementais – ritmizuotu kalbėjimu, teatriniais efektais, garso pantomima. Stambios formos kūriniai „Kalėdų maldos“, „Lietuviška siuita“, „Trijų ašarų motetai“, kantata „Metų laikai“, „Vitražas“ simfoniniam orkestrui, koncertas violončelei ir styginių orkestrui „Kryžkelės apeigos“, nors parašytos cikline forma, yra vienijamos programinės leitmotyvinės linijos.

Visuomet ypatingai mėgusi ir vertinusi orkestrą, N. Sinkevičiūtė savotišku orkestru paverčia chorą,  „instrumentuodama“ tekstą. Choriniuose-instrumentiniuose kūriniuose instrumentai arba orkestras užpildo ir nuspalvina garso erdvę, išplečia ją kraštutiniais registrais. Kompozitorė mėgsta sukeisti choro ir instrumentų vaidmenis: tuomet choro partijoje išryškėja instrumentinis pradas, o instrumentų partijos vokalizuojamos.

Pastaruoju metu muzikės kūrybinė energija intensyviai reiškiasi teatre – tai lemia kūrėjos bendradarbiavimas su režisieriumi Valentinu Masalskiu, Klaipėdos universiteto studentais ir Klaipėdos jaunimo teatru. Studentams jos dėstomi sceninės ritmikos pratimai tampa unikaliais sceniniais numeriais, įgavę bendrą tematiką jie virsta ir atskirais ritmo, dainos, judesio muzikiniais spektakliais („Grybų karas, „Gaidos“, „Kopėčios“), sudarančiais didelę Klaipėdos Jaunimo teatro repertuaro dalį. Kompozitorė yra vedusi viešas ritmikos pamokas teatro festivaliuose Šiauliuose, Vilniaus kolegijoje, Klaipėdos universitete, Klaipėdos muzikiniame teatre, Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje.

N. Sinkevičiūtė yra išleidusi keturis autorinius natų leidinius. Tai dainų rinkinys „Nerimtos dainelės“, fortepijoninių pjesių rinkiniai „Mozaika“, „Dvylika lietuviškų“, „Intervalų siuita“. Daug autorės kūrinių galima rasti įvairiuose chorinės ir fortepijoninės muzikos leidiniuose, o apie 40 jos kompozicijų įrašyta Lietuvos radijo fonduose.

Rasa Murauskaitė

Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė

Metai

Trukmė

Pavyzdžiai

Užsisakyti

Kūrinio pavadinimas/

Metai/

Trukmė

0