Daiva Rokaitė-Dženkaitienė

Kompozitorė ir pedagogė Daiva Rokaitė-Dženkaitienė, siekdama nuoseklios kūrybinių idėjų realizacijos, muzikinės medžiagos vientisumo, nuoširdžios emocinės raiškos, rėmėsi tiek senosiomis (viduramžių, renesanso epochoms būdinga intervalika, balsavada ir kitais muzikos kalbos elementais), tiek šiuolaikinėmis išraiškos priemonėmis (serijine, aleatorine, repetityvine ir kt. technika), pasitelkė naujai sukurtas dermines ir ritmines sistemas.

Kauno styginių kvartetas. L'Eau éblouissante - Organa

X
Kauno styginių kvartetas. L'Eau éblouissante - Organa

Daug-ne-daug

X
Daug-ne-daug

Biografija

Daiva Rokaitė-Dženkaitienė (1972-2010) 1986-1990 m. mokėsi Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, Algimanto Kubiliūno muzikos teorijos ir kompozicijos klasėje. 1990-1995 m. studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Broniaus Kutavičiaus klasėje. 1995-1996 m. tobulinosi magistrantūroje profesoriaus Juliaus Juzeliūno klasėje, 1996-2001 m. studijavo doktorantūroje (mokslinio darbo vadovas - docentas Rimantas Janeliauskas). 1991-1993 m. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje dėstė muzikos teorijos disciplinas. 1994-2001 m. buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto Muzikos teorijos ir istorijos katedros asistentė, 1998-2000 m. dirbo Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje solfedžio ir harmonijos mokytoja. Nuo 2001 m. dirbo solfedžio ir muzikos istorijos mokytoja Kauno Sakralinės muzikos mokykloje, nuo 2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete dėstė muzikos kalbą.

Daivos Rokaitės-Dženkaitienės kūriniai buvo atlikti festivaliuose "Gaida" (1991, 1997, 2001), "Jauna muzika" (1996), "Atžalynas" (1996), "Iš arti" (2004, 2005, 2007, 2008), "Muzikos ruduo" (2004), Jaunimo kamerinės muzikos dienose Druskininkuose (1995). Už kūrinį "Credo" 1991 m. gavo "Jaunos muzikos" choro konkurso antrąją premiją.

Siekdama nuoseklios kūrybinių idėjų realizacijos, muzikinės medžiagos vientisumo, nuoširdžios emocinės raiškos, kompozitorė rėmėsi tiek senosiomis (viduramžių, renesanso epochoms būdinga intervalika, balsavada ir kitais muzikos kalbos elementais), tiek šiuolaikinėmis išraiškos priemonėmis (serijine, aleatorine, repetityvine ir kt. technika), pasitelkė naujai sukurtas dermines ir ritmines sistemas.

Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė

Metai

Trukmė

Pavyzdžiai

Ištekliai

Kūrinio pavadinimas/

Metai/

Trukmė