Jonas Paulikas

Jonas Paulikas (g. 1944) kurti pradėjo dar besimokydamas Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija), Teisučio Makačino kompozicijos klasėje. Baigęs Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos akademija) prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę (1972), atvyko dirbti į Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas), kur dėstė teorinius dalykus, vadovavo Muzikos istorijos ir teorijos katedrai (1990-1993). Pedagoginį darbą dirba iki šiol. 1992 m. Jonui Paulikui suteiktas docento pedagoginis vardas.

Kompozitoriaus kūryboje vyrauja kamerinė-instrumentinė muzika, joje atsiskleidžia kai kurie neoklasicizmo stiliaus ypatumai. Pasirenkami tradiciniai žanrai: invencija, pasakalija, siuita, koncertas, sonata, kvintetas. Vienas svarbiausių Pauliko muzikos elementų - polifonija; daugelyje kūrinių galima išgirsti kanonus, imitacijas, kontrapunktinius junginius, grindžiamus serijinei muzikai būdinga logika.

Jonas Paulikas labiausiai mėgsta grynąją, t.y. neprograminę kūrybą. Kompozitoriaus kūryba - ilgai brandinamų idėjų išraiška, tad jo muzikos kalba santūri ir racionali, garsų serijose koncentruojama mintis - glausta ir aiški. Atskira Jono Pauliko kūrybos sritis - muzika liaudies instrumentams, kur išradingai, novatoriškai panaudojamos jų techninės galimybės.