Mykolas Natalevičius

Mykolas Natalevičius į muziką įžengė neįprastai vėlai - būdamas šešiolikos. Tai galbūt apsaugojo jį nuo klišių ir tabu, susiformuojančių bręstant bendroje muzikinėje terpėje, kurių apstu augant tarp panašaus profilio kolegų. Jis nebijodamas žengia įvairiomis kryptimis, nesibodėdamas nei šokiruoti, nei atrodyti pernelyg sentimentalus - tai tarsi daugelio galimybių, platformų išbandymas. Jis yra kompozitorius ieškotojas. Jo paieškos yra labai asmeniškos; jis kaip smalsus vaikas atranda, įsitraukia į tam tikrą sritį (pavyzdžiui, garso meną, operą, spektrinę muziką), tačiau, greitai ją perkandęs ir įvaldęs, toliau tęsia savo paieškas. Galbūt todėl jam nesvetimi ir teoriniai ieškojimai bei analitinis žvilgsnis į muziką, rašymas apie ją, jos reflektavimas. Tačiau tai niekados negriauna emocinio, estetinio ryšio su muzika ir kitais menais. Minėtąjį smalsumą pažadina miesto gyvenimas ir sukrėtimai, religinė patirtis ir tai, kas traukė nuo vaikystės, tačiau vis dar gali būti pažinta giliau - vargonų muzika, varpo gaudesys, aplinkos garsai. Taip pat - susijungiančios garso ir vaizdo medijos, jų papildymai - nuo sceninių žanrų iki tarpdisciplininių projektų.

Edvardas Šumila

 

NOA. Naujosios operos akcija - Mykolas Natalevičius. Babelis

X
NOA. Naujosios operos akcija - Mykolas Natalevičius. Babelis

Ave Maria

X
Ave Maria

Ad lucem

X
Ad lucem

Biografija

Mykolas Natalevičius (g. 1985) – jaunosios kartos lietuvių kompozitorius, dirbantis įvairiose muzikos srityse, nuo akustinės instrumentinės muzikos iki eksperimentinės elektronikos. Kompozitorius aktyviai koncertuoja kaip atlikėjas – pianistas, dainininkas, dirigentas. Muzika buvo ne pirmoji jo saviraiškos sritis – savo kūrybinį kelią jis pradėjo kaip dailininkas, sėkmingai dalyvaudamas konkursuose ir parodose; 1998 m. gavo Vilniaus mero padėką „Už meninę veiklą“. Muzikos pradėjo mokytis būdamas šešiolikos; studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją (prof. Vytauto Barkausko ir Ričardo Kabelio klasėse). Taip pat lankė dainavimo (dėstytojai  Deividas Staponkus ir Algirdas Janutas) bei simfoninio dirigavimo (dėst. Gintaras Rinkevičius) paskaitas. 2010 m. studijavo Danijos elektroninės muzikos institute (dėst. Henrik Munch) bei Danijos Karališkoje akademijoje Aarhuse dainavimą (dėst. Ingrid Haking Raby). 2011 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausių metų kūrinių konkurse pelnė debiuto premiją už kūrinį „Kampana“ simfoniniam orkestrui. 2012 m. kompozitorius apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. 2017 m. – išrinktas Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku.

Kompozitorius domisi menų sintezės idėjomis, yra meninio susivienijimo „Operomanija“ dalyvis. 2008 m. kompozitorius kartu su kolegomis iš „Naujosios operos akcijos“ kūrybinės grupės buvo apdovanotas už geriausią sceninį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose. Taip pat kompozitorius rašo muziką dramos teatrui (2008 m. IX tarptautiniame universitetų teatrų forume „Traces of Generation“ jis gavo apdovanojimą už muziką spektakliui „Sugrįžimas“) bei videofilmams (videomenininko Rimo Sakalausko ir Mykolo Natalevičiaus bendras darbas „Sinchronizacija“, sukurtas 2009 metais, laimėjo septynis tarptautinius apdovanojimus bei buvo parodytas keturiasdešimtyje festivalių ir parodų įvairiose šalyse).

Mykolo Natalevičiaus kūrybą galima padalinti į dvi dalis: „naujojo dvasingumo“ muziką ir eksperimentinę elektroniką, kuri dažnai derinama su įvairiomis žmogaus balso išraiškomis. Pirmoji autoriaus kūrybinė tendencija kyla iš tiesioginio, fundamentalaus kompozitoriaus ryšio su religija ir yra išreiškiama a cappella choro kūriniuose lotyniškais tekstais, kurie egzistuoja arba tradicinėje tonalioje homofoninėje aplinkoje, arba renesansinėje Palestrinos tipo atmosferoje. Kitoks Mykolas Natalevičius atsiskleidžia kurdamas, pavyzdžiui, trumpametražes operas, kurioms būdingos ribinės garso patirtys (sinusoidinis signalas, triukšmas: elektroninis arba atlikėjų „minios“; žmogaus ausies juntamo dažnių diapazono paraštėse egzistuojantys garsai), radikaliai redukuota muzikos medžiaga ir į raiškų kalbėjimą transformuotas solistų vokalas.