Loreta Narvilaitė

Studijų metais išsigrynino racionalūs Loretos Narvilaitės kūrybos principai, muzikos formų konstravimas, paremtas grafinėmis linijomis ar matematinėmis skaičių sekomis. Pirmieji „skambančios matematikos“ opusai ir sukūrė iki šiol ją lydintį racionalios menininkės įvaizdį. Tačiau griežtų taisyklių laikymasis neapribojo jos fantazijos erdvės ir nesuvaržė meninės intuicijos. Per pastarąjį dešimtmetį parašytuose Loretos kūriniuose prasiveržia emocinis pradas, o minimalistinę raišką keičia neoromantinė ekspresija. Kompozitorė brėžia savo minčių linijas ir augina išgyvenimų kulminacijas pasitikėdama nuojauta. Pati autorė savo naująją kūrybą vadina būsenų muzika. Turbūt vienas svarbiausių Loretos Narvilaitės kūrybos simbolių yra miestas: sudėtinga struktūra, kurioje daugybė žmonių gyvena savo gyvenimus, koncentruota erdvė, kurioje kasdien gimsta naujos idėjos.  Klaipėda, kurioje gyvena kompozitorė, nuolat keičia ją, o ji keičia savo miestą. Nuolatinė kompozitorės būsena – veiksmas, nerimas ir noras aplenkti laiką, padaryti daugiau nei įmanoma. Tad ir nuotaika, į kurią panirsite klausydamiesi jos muzikos, nebus melancholija – jūs pajusite trykštančią garsų energiją.

Austė Nakienė

Juozas Rimas. Lietuviška auletika - Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas

X
Juozas Rimas. Lietuviška auletika - Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas

zoom in: naujoji lietuvių muzika - Šauksmas-šviesa

X
zoom in: naujoji lietuvių muzika - Šauksmas-šviesa

Klaipėdos kompozitorių kūriniai - Kai liepto nebus pereisiu upę

X
Klaipėdos kompozitorių kūriniai - Kai liepto nebus pereisiu upę

Birutė Vainiūnaitė. Lietuvos fortepijoninė muzika - Drugys

X
Birutė Vainiūnaitė. Lietuvos fortepijoninė muzika - Drugys

Biografija

Loreta Narvilaitė (g. 1965) 1980-1984 m. mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos muzikos teorijos skyriuje, lankė kompozicijos pamokas pas Joną Pauliką. 1989 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę, o 1996 m. ten pat ir asistentūrą-stažuotę. Šiuo metu dėsto Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, dirba Klaipėdos koncertų salėje direktorės pavaduotoja kultūrai, yra šios įstaigos rengiamų festivalių "Permainų muzika", "Salve Musica", "Klaipėdos muzikos pavasaris" ir "Klaipėdos kariliono festivalis" meno vadovė.

Loreta Narvilaitė buvo naujosios muzikos festivalio "Kopa" iniciatorė ir meninė direktorė (1994-1999). Jos kūryba skambėjo festivaliuose "ppIANISSIMO" (Sofija), "Arsenals" (Ryga), "Jaunimo muzikos forumas" (Kijevas), "Festival Alexandre Paley et ses amis" (Moulin d'Andé, Prancūzija), "Švedijos garsai", "Lietuvių muzikos pavasaris", "Gaida", "Jauna muzika" (Vilnius), "Iš arti" (Kaunas), "Marių klavyrai", "Klaipėdos muzikos pavasaris", "Kopa", "Muzika sugrįžta", "Permainų muzika" (Klaipėda), "Jaunimo kamerinės muzikos dienos" (Druskininkai). 2002, 2003 ir 2004 m. Loreta Narvilaitė rezidavo Tarptautiniame kompozitorių centre Visbyje (Gotlandas, Švedija).

Jau studijų Lietuvos muzikos akademijoje metais išsikristalizavo racionalūs kompozitorės kūrybos principai - polinkis į griežtą, apskaičiuotą tvarką, besiremiančią matematinėmis skaičių ar grafinių linijų sekomis, kartu neapribojant fantazijos erdvės, nevaržant meninės intuicijos. Tuo pasižymi "Praeinanti nata" penkiolikai styginių (1990), "Con variationi" varinių pučiamųjų kvintetui (1990), "Nona" vargonams (1991).

Vėlesnių autorės instrumentinių veikalų pavadinimai atskleidžia poetines kompozitorės inspiracijas. "Ryto rasa krito" instrumentiniam ansambliui (1996) lyg per šydą skleidžia nostalgišką šviesą, "nepasiekiamybės ilgesį" (autorės žodžiais). Kūrinį "Pragydo vėjas" obojui ir simfoniniam orkestrui (2003) lydi epigrafu pasirinktas Sigito Gedos eilėraštis, kuriame netikėtu prasmių perkeitimu "kubistinėje" daugiabučio erdvėje atsiveria amžinybės dimensija. Miestas bei skubantis, akimirkos susimąstymui stabtelėjęs miesto žmogus, rodos, yra tapęs idėjiniu kompozitorės kūrybos leitmotyvu - ką paliudija kūrinys "Atviras miestas" simfoniniam orkestrui (1996).

0