Antanas A. Budriūnas

Antano A. Budriūno muzikos stilių būtų galima apibūdinti kaip tam tikrą lietuviškos konstruktyvistinės tradicijos ir konvencionalaus europietiško modernizmo vidurkį. Kamerinė instrumentinė muzika artimiausia kompozitoriaus kūrybinei raiškai. Kiekvieno opuso visuma pasižymi minties skaidrumu ir išraiškos grynumu. Antano A. Budriūno kūrinių sąrašas neilgas, tačiau sistemingas ir nuoseklus.

Klaipėdos kompozitorių kūriniai - Antifonija, I dalis

X
Klaipėdos kompozitorių kūriniai - Antifonija, I dalis

Klaipėdos kompozitorių kūriniai-3 - Eskizai

X
Klaipėdos kompozitorių kūriniai-3 - Eskizai

Ūkanotoji

X
Ūkanotoji

Discordia-quies-discordia

X
Discordia-quies-discordia

Biografija

Antanas A. Budriūnas (g. 1964) 1990 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. Nuo 1989 m. gyvena Klaipėdoje, Eduardo Balsio menų gimnazijoje dėsto kompoziciją bei teorines muzikos disciplinas. 1993 m. gavo III premiją už kūrinį "Dainų dainelės" konkursui. 1994-1999 m. - Klaipėdos jaunųjų muzikų draugijos pirmininkas, naujosios muzikos festivalio "Kopa" rengėjas. Instituto "KulturKontakt Austria" stipendiatas (1998), 3-iojo "ein klang" kompozitorių forumo Miterzilyje (Austrija, 1998) dalyvis.

Antano A. Budriūno kūriniai skambėjo Jaunimo kamerinės muzikos dienose (Druskininkai, 1989), Jaunimo muzikos forume (Kijevas, 1994), 3-iajame "ein klang" kompozitorių forume (Austrija, 1998), festivaliuose "Marių klavyrai" (Klaipėda, 1991, 1995), "Klaipėdos muzikos pavasaris" (1993), "Kopa" (Klaipėda, 1994, 1996), "Gaida" (2000). 1998 m. rugsėjo 9 d. Vienoje įvyko Antano A. Budriūno kūrybos vakaras.

Jo kūrinių sąrašas neilgas, tačiau sistemingo mąstymo ir nuoseklumo iš Antano A. Budriūno galėtų pasimokyti nemažai jo kolegų. Kiekvieno kompozitoriaus opuso visuma pasižymi minties skaidrumu ir išraiškos grynumu. Antano A. Budriūno stilių galima būtų apibūdinti kaip tam tikrą lietuviškos konstruktyvistinės tradicijos (perimtos iš jo mokytojo prof. Juliaus Juzeliūno) ir konvencionalaus europietiško modernizmo vidurkį. Kamerinė instrumentinė muzika artimiausia kompozitoriaus kūrybinei raiškai. Šį savo pomėgį jis aiškina taip: "Negalėčiau pasakyti, jog nemėgstu poezijos, tačiau instrumentinė muzika geriau atliepia mano polinkį į abstraktų mąstymą".

Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius/Instrumentuotė

Metai

Trukmė

Pavyzdžiai

Užsisakyti

Kūrinio pavadinimas/

Metai/

Trukmė

Nr./Kūrinio pavadinimas/Kompozitorius

Leidinys

Skolinti

0