Feliksas Bajoras

Vis dėlto svarbiau būti savimi, nei stengtis, kad tave suprastų", - tvirtina kompozitorius Feliksas Bajoras, net ir brandžiame amžiuje nenuspėjamas, stebinantis originaliais tradicinių žanrų, formų rakursais bei savitais etninės ir šiuolaikinės muzikos deriniais. Sakmių siuita" balsui ir fortepijonui, Vilniaus kvartetų" diptichas, sonata smuikui ir fortepijonui Prabėgę metai", oratorija Varpo kėlimas", opera Dievo avinėlis", Missa in musica", Exodus" I ir II simfoniniam orkestrui - šiuose ir daugelyje kitų ryškių autoriaus darbų girdėti savojo garso, turinčio intuityvų gyvą ryšį su kalba, paieškos. Būdamas tipiška neprisitaikančio, nepripažįstančio kompromisų, vienišo kūrėjo figūra, Bajoras maksimalias užduotis kelia tiek sau, tiek savo muzikos atlikėjams. Mano muzikoje viena frazė tarytum baigiasi, bet jai dar nepasibaigus, iš jos jau kalasi kita, - teigia Bajoras. - Pagauti šitą momentą, tą lyg ir pabaigą", ir laiku pradėti kitą gali tik autoriaus mintį intuityviai jaučiantis, rutinos nesukaustytas atlikėjas".

Rūta Gaidamavičiūtė

 

Symphonic Music - Exodus I

X
Symphonic Music - Exodus I

Vilniaus arsenalas. Erdvės ir laiko atspindžiai 2 - Aš buvau tarsi migla

X
Vilniaus arsenalas. Erdvės ir laiko atspindžiai 2 - Aš buvau tarsi migla

Music for Strings - Veiksmažodžių siuita. Samprotauja

X
Music for Strings - Veiksmažodžių siuita. Samprotauja

Feliksas Bajoras. Ex Tempore - Sakmių siuita

X
Feliksas Bajoras. Ex Tempore - Sakmių siuita

Biografija

Feliksas Bajoras (g.1934) muzikos pradėjo mokytis pas Vincą Bacevičių Kaune. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos akademija ir teatro) baigė Aleksandro Livonto smuiko (1957) ir Juliaus Juzeliūno kompozicijos (1963) klases. 1965-1989 m. dirbo Valstybinio jaunimo teatro muzikos dalies vedėju. Nuo 1966 metų kompozitorius gavo apie 40 teatro ir kino muzikos užsakymų, kurie jam pelnė daug apdovanojimų.

1968 metais tarptautiniame Alfredo Casella'os konkurse (Neapolyje) laimėjo II premiją (Variacijos styginių kvartetui ir kontrabosui"). 1977 metais Maskvoje kūrinys Rondo-poema" simfoninės muzikos konkurse buvo apdovanotas III premija. 1981 metais už sonatą smuikui ir fortepijonui Prabėgę metai" ir Karo dainas" (Auki, auki žalias beržas") kompozitorius gavo Lietuvos valstybinę premiją. 1989 metais už Simfoniją-diptiką buvo apdovanotas I Balio Dvariono premija, 1990 metais - pirmąja Jono Švedo premija už kūrinį Rytas". 1998 metais kompozitorius apdovanotas Lietuvos Vyriausybės meno premija, 2001 metais - Lietuvos Nacionaline kultūros premija. 2005 m. laimėjo prizą už geriausią vokalinį kūrinį (Pater noster" balsui ir styginiams) Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame metų kūrinių konkurse.

Felikso Bajoro kūriniai nuolat atliekami įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų festivalyje Varšuvos ruduo" (1971, 1984, 1993, 1997), Berlyno muzikos bienalėje (1977), Pendereckio festivalyje Liuslavicuose (Lenkija, 1983), Baranovo festivalyje Sandomire (Lenkija, 1984, 1985, 1989), Berliner Festwochen" (1989), Torunės teatro festivalyje (Lenkija, 1991), Baltijos festivalyje Stokholme (1992), festivalyje Gaida" (Vilnius, 1992, 1994, 1997, 1999, 2000, 2003, 2004, 2005, 2007), Europa Musicale" (Miunchenas, Vokietija, 1993), European Solo Song" (Krokuva, 1994), De Suite Muziekweek" (Amsterdamas, 1995), Wratislavia Cantans" (Lenkija, 1995), festivalyje Kopa" (Klaipėda, 1995, 1996), Osterfestival Innsbruck'96" (Kanada, 1996), festivalyje Jauna muzika" (Vilnius, 1995, 1997, 1998), festivalyje Permainų muzika" (Klaipėda, 2008), festivalyje Probaltica'97" Torunėje (Lenkija, 1997), kamerinės muzikos festivalyje Silezijos kvartetas ir jo draugai" (Lenkija, 1998).

Feliksas Bajoras yra modernus, nuoseklus ir spontaniškas naujojo folklorizmo" pasekėjas. Jo muzikos autentiškumas kyla iš mentalinių ryšių su lietuvių etnine tradicija bei folkloru. Felikso Bajoro kūriniuose beveik nerasime folkloro citatų, tačiau giluminį jo muzikos tautiškumą sąlygoja unikalus giliausiųjų folkloro klodų, liaudiškos atlikimo manieros, lietuviškos kalbėsenos melodikos" - intonacijos ir žodžio susijungimas. Visi Felikso Bajoro muzikos motyvai, ritmai, garsai, štrichai kalba tarsi žodžiais, rodos, imtum juos ir išverstum", - rašė Vytautas Landsbergis. Įvaldęs įvairias moderniąsias kompozicines technikas, Bajoras neformuoja individualios kompozicinės sistemos, tačiau labai organiškai plėtoja savąjį kompozicinį metodą. Mano užduotis yra panaudoti kuo mažiau natų. (...) Dabar norisi daugiau susikaupimo, ramybės ir paprastumo" (Feliksas Bajoras).

0