Jorė

Ansamblio pavadinimas reiškia po žiemos šalčių pavasarį atgimstančią gamtą, kai parskrenda paukščiai, bėga beržų sula, sprogsta pirmieji pumpurai, kalasi žolė. Tai – pirmoji žaluma, atgyjančios gyvasties ūkas, apgaubiantis žemę, medžius, gyvulius ir žmones. Ansamblis yra paruošęs kalendorinių švenčių (Advento, Kalėdų, Užgavėnių, Rasų), Motinos dienos, Vėlinių, tarpukario laikotarpio bei visų Lietuvos regionų temines programas. Kolektyvas turi gausų muzikos instrumentų rinkinį: apie 10 įvairių pučiamųjų instrumentų, mušamųjų, kankles, cimbolus, smuikus, basetlę, bandonijas, įvairias armonikas (Peterburgo, Hohner, rusiška „chromka“ ir kt.). Beveik visi instrumentai, tarp jų kelios armonikos, yra pagaminti liaudies meistrų pagal muziejinius eksponatus. „Jorė“ jau įkopė į trečią dešimtmetį. Daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Dijūta kalneli

X
Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Dijūta kalneli

Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Treputė martela

X
Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Treputė martela

Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Už jūrų marių

X
Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Už jūrų marių

Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Šių naktelį

X
Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Šių naktelį

Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Polka be zakietkų

X
Lietuvių liaudies dainos ir muzika - Polka be zakietkų

Biografija

Folkloro ansamblio „Jorė“ pradžia – 1988 m. Šis metas Lietuvoje – ypatingas nacionalinės savimonės pakilimo laikotarpis: žmonės pradėjo domėtis savo senąja kultūra, tradicijomis. Būrėsi daugybė naujų folkloro ansamblių, kurių nariai važinėjo į ekspedicijas kaimuose, užrašinėjo senąsias dainas ir šokius, vėliau patys jų mokėsi.

Vilniaus miesto kinofikacijos darbuotojai taip pat sumanė susiburti į ansamblį. Tarp pirmųjų narių buvo žurnalistė Palmira Galkontaitė, Laimutė Sadauskienė, architektė Rožė Jarmalavičienė, dabartinis miesto Kalėda – Arvydas Bagdonas ir kiti šaunūs, kupini entuziazmo žmonės. Ieškodami vadovo, jie kreipėsi į žinomą folkloristą Kazimierą Kalibatą. Deja, pats Kazimieras dėl užimtumo vadovauti negalėjo, todėl pasiūlė smuikininkę Rūtą Montrimaitę, kuri ir šiandien yra kartu su ansambliu.

Iki kraupios 1991 m. sausio 13-osios, Lietuvos Laisvės gynėjų dienos, ansamblyje dainavo ir šoko Loreta Asanavičiūtė.

Kaip ir visai Lietuvai, 1991-ieji ansamblio biografijoje – lemtingi: rudenį kolektyvas atgimė iš naujo, jo gretas papildė daugybė naujų narių, kurių dauguma ir šiandien aktyviai dalyvauja  ansamblio veikloje.

1992 m. ,,Jorė‘‘ pirmą kartą išvyko į užsienį – į Ispanijoje, Sevilijos mieste vykusią EKSPO-92, kurioje Lietuva pirmą kartą turėjo savo ekspozicijų paviljoną. ,,Jorė‘‘dalyvavo Lietuvos Valstybės dienos renginiuose, vėliau koncertavo keliuose Katalonijos miestuose.

Nemažai koncertinių kelionių ansamblio laukė ir vėliau. Į Ispaniją, tik šį sykį į šiaurę, ,,Jorei‘‘ teko grįžti 1998 m., kartu tęsiant pasirodymus festivaliuose Portugalijoje. Ansambliui plojo tarptautinių folkloro festivalių žiūrovai Italijoje (1994), Baltarusijoje (1994), Vokietijoje (1996, 1997, 2000, 2005), Suomijoje (2004). Ypatingas festivalis – 1996 m. Olandijos mieste Brunsume vykusi 1-oji pasaulinė CIOFF folkloriada, į kurią ansamblis vyko su CIOFF tarptautinio seminaro, vykusio Vilniuje, dalyvių rekomendacija. Dalyvauta ir Lietuvos kultūros dienose Prancūzijoje (Strasbūre, 1997), Vokietijoje (Štralzundėje, 1998) ir kt.

2007 m. – įsimintini „Jorės“ kolektyvui, nes šiais metais kolektyvas buvo apdovanotas
„Aukso paukšte“, kaip geriausias Lietuvos miesto folkloro ansamblis.

Išskirtiniai „Jorei“ buvo ir 2009 m. Tarptautiniame folkloro konkurse Šiauliuose tarp 12 užsienio šalių „Jorė“ užėmė 1-ąją vietą tradicinio dainavimo ir 3-iąją vietą tradicinio šokio grupėje.

Tačiau mieliausi ir, aišku, atsakingiausi koncertai vyksta Lietuvoje. Kasmet „Jorė“ dalyvauja tradiciniame festivalyje „Skamba skamba kankliai“, festivalyje „Baltica“, dainų šventėse, miesto renginiuose (Užgavėnėse, Atvelykio šventėje, Lygiadienio minėjime, Rasos šventėje, Kaziuko mugėje ir t.t.). Ansamblis yra paruošęs visas apeiginių dainų ir ratelių programas (Advento, Užgavėnių, pavasario, vasaros ciklų). Itin mielos ir kiekvieną kartą naujos programos – Vėlinėms ir Motinos dienai. Šios programos rodytos Menininkų rūmuose (dabartinėje Prezidentūroje), Rotušėje, Bernardinų bažnyčioje, Evangelikų-liuteronų ir Evangelikų-reformatų bažnyčiose Vilniuje, Prienų ir Jiezno bažnyčiose. Programą Motinos dienai yra įrašiusi ir Lietuvos televizija.

Įdomus keturių koncertų ciklas surengtas 1997-1998 m. Rotušėje, talkinant a.a. Eugenijai Venskauskaitei. Kiekvienas koncertas buvo skiriamas konkrečiam regionui – „Žemaitiškos melodijos“, „Suvalkietiškos melodijos“ ir t.t. Eugenija kiekvienam koncertui rekomenduodavo svečių kolektyvą iš atitinkamo regiono. Taip ansambliečiai turėjo galimybę paklausyti ir pabendrauti su etnografinių ansamblių dalyviais. Kiekvienais metais „Jorė“ daug koncertuoja,  dalyvauja televizijos laidose („Geras ūpas“, „Krašto garbė“).

Ansamblio kolekcijoje – senieji pučiamieji instrumentai: lamzdeliai, sekminių rageliai,
ožragiai, ragai, daudytės, dūdmaišis, birbynė, švilpa, skudučiai. Tradicinėje kapeloje skamba smuikai, basetlė, cimbolai, įvairių rūšių armonikos (rusiška armonika, bandonija, Peterburgo, keletas skirtingų Honerio armonikų, koncertina ir t.t.), būgnai, įvairūs mušamieji: žoržolai, tarškynės, varpeliai ir t.t.

Ansamblio repertuare – daugybė šokių ir žaidimų (daugiau nei 100) iš visų Lietuvos regionų.

Rūta Aleksiūnienė

Mob: +370 686 87181

info@jore.lt

 

0