Vėjopatis

Už šio pavadinimo slepiasi vilnietis Nikolajus Polujanovas, pajūrio bei vėjo dievybės vardą pasirinkęs įprasminti pulsuojančios muzikos srovėms. Praeities vaizdiniai čia atplaukia gilių spalvų dub / techno bangomis, virš kurių marių vėjas neša sapningus ethno fragmentus. Folkloras suponuoja vidinę rimtį, o elektroninės klajos suteikia šiam galimybę vėl lėtai sužydėti dabartyje. Per neskubrų, kvėpuojantį deep techno, „Vėjopačio“ muzikoje skverbiasi gamtiškos vizijos, downtempo kontempliacija tarsi siūlo stabtelti ir įsiklausyti į aplinką. Nuo 2011 veikiantis projektas yra vienas lietuviškos leidyklos „Cold Tear Records“ rezidentų, savo stilistika apibrėžiantis jos muzikinius arealus. Be abstrakčių platumų, „Vėjopačio“ muzikoje palikta nemažai vietos intymumui, savasties patirtims. Visa tai nėra pabrėžiama kokiu nors imperatyvu – tai labiau primena nuostatų nesuvaržytą šokį, elektrinę dabartį, įprasmintą iš praeities ataidinčiomis liaudies muzikos dermėmis.

Povilas Vaitkevičius

Sauliutė

X
Sauliutė

Lioj Lylia

X
Lioj Lylia

Vėlių šokis

X
Vėlių šokis

Biografija

Projekto autorius Nikolajus Polujanovas elektronine muzika domisi nuo mokyklos laikų. Taigi „Vėjopatis“ buvo sukurtas ant ganėtinai tvirtų muzikinės praktikos pagrindų, ypač elektroninėje sferoje. Autorius yra išbandęs nemažą kiekį muzikinių stilių, kol, keliaudamas per ambient bei chill out slėnius, pasiekė prieblandoje glūdintį dub techno. Šios įtakos ir lėmė garsinį „Vėjopačio“ charakterį.

2011-aisiais atsiradus Nikolajaus Polujanovo projektui, po metų buvo išleistas debiutinis albumas „Taškas“ („Cold Tear Records“). „Vėjopatis“ sudalyvavo keliuose nedideliuose klubiniuose renginiuose, kurie, kartu su išleistu albumu, lėmė tai, kad 2013 metais jį pradėjo kviesti į įvairius open-air vyksmus. Vieni ryškesnių – festivaliai „Tundra“ bei „Mėnuo Juodaragis“.

Įvairūs kultūriniai / kūrybiniai vyksmai ir virsmai stimuliavo „Vėjopačio“ paieškas, 2014 metais pavirtusias albumu „Medžių aidai“. Pastarąjį autorius apibūdino kaip šaltesnį, paveiktą miesto gyvenimo, tačiau kartu ragino nepamiršti, jog miesto tėkmė labai primena ir upės tėkmę. Antrasis įrašas sulaukė teigiamų įvertinimų ir užsienio muzikos tinklaraščiuose. Po jo „Vėjopatis“ ir toliau dalyvavo sostinėje vykstančiuose „Minimal Mondays“ vakarėliuose, surengė pasirodymus Estijoje ir Latvijoje, vėl aplankė lietuviškus open-air renginius („Tundra“, „Nibiru“, „Yaga“) ir kt. Tais pačiais 2014-aisiais Prancūzijos įrašų leidykla „Quiet Strenght Records“ išleido jo EP „Milžinų pasakos“. Pagaliau visos patirtys susikontempliavo į trečiajį, kol kas paskutinį pilnos apimties „Vėjopačio“ albumą – 2015-aisiais pasirodžiusį „Anafielas“, kuris buvo pristatytas „LRT Opus“ eteryje.

Povilas Vaitkevičius

0